Comenius projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ foto – paroda

FVF

Europos dienos proga mokinius bei mokytojus kviečiame į Comenius projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ foto – parodą, kurioje projekto dalyviai pristato nuotraukas apie projekto veiklas, maisto gaminimą, partnerių mokyklas, bei atskleidžia projekto šalių būdingus bruožus, lankytinas vietas.

Korpusas Nr. 1, 2 aukštas prie 124 kab. – stendas apie projekto veiklą Italijoje

Korpusas Nr.2, 1 aukštas , priešais rūbinę – stendas apie projekto veiklą Vokietijoje

Korpusas Nr.2, 2 aukštas , užsienio kalbų koridorius – stendas apie projekto veiklą Turkijoje bei Čekijos respublikoje. Čia pat yra 4 nauji informaciniai plakatai apie projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ šalis.

Projekto koordinatorė Inesa Rusecka

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas

Rugsėjo 29 d. G3 ir G4 mokiniai dalyvaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine, kuris vyks jau devintą kartą. Į  II-ąjį etapą pateks tie, kurie surinks 25 ar daugiau taškų. II-asis turas spalio 13 d.

Sėkmės!

Gimnazistai ieškodami naujo skonio, rado draugų

FVF

Per dvejus metus „FVF: Friendship Via Flavor- Flavor Via Friendship“ dalyviai patyrė neįtikėtinų nuotykių vykdami į projekto partnerių mokyklas miestuose Langen (Vokietija), Českie Budejovice (Čekijos respublika), Caltanissetta (Italija) , Antaliją (Turkija) bei priimant užsienio partnerius savo miestelyje, Nemenčinėje (Vilniaus raj.). Pagrindinis kelionių tikslas buvo pažinti kitų šalių tradicijas ir papročius, gaminant ir ragaujant tradicinius patiekalus bei skleisti žinią apie Lietuvą bei jos kultūrinį paveldą. Projekto metu į užsienį vyko 12 mokytojų bei 16 mokinių, o Lietuvoje priėmėm 25 užsienio svečius.

Kelionės į kitas šalis buvo kupinos netikėtų atradimų. Bremerhaveno muziejuje „Klimahouse“ (Vokietijoje) per pusdienį  nukeliavome  per visą  žemės skritulio 8 paralelę ir susipažinome su žmonių iš 9 klimatinių zonų (5 kontinentų) buitimi: Samoa genčių trobelėje galėjome prisėsti ant medinės skrynios, dengtos austu kilimėliu ir pažiūrėti video filmą apie vietinius vestuvių papročius, o Nigerijos dykumą vaizduojančioje didžiulėje patalpoj pajutome troškulį, nes temperatūra čia siekia bemaž 30 laipsnių Celsijaus, tačiau atsigaivinome vėsinančiu šaltinio vandeniu patekę iš „dykumos“ į „atogrąžos miškus“…

Pragos gastronomijos muziejuje tarsi  laiko mašina nukeliavome į praeitį  ir sužinojome, kaip nuo senų senovės iki nudienos žmonės gaminosi  maistą,  matėme keisčiausius maisto gaminimo prietaisus, kurie buvo naudojami kol atsirado naujos technologijos. Šiame muziejuje, talkinant muziejaus darbuotojams, galėjome pagal senovinį čekų receptą iškepti tradicinius keksiukus „babovka“. O štai čekiško miesto Krumlov rūmų muziejuje galėjome pasigrožėti  Europos karališkųjų  šeimų sidabru bei porcelianu serviruotais stalais bei  juos supančiu prabangiu interjeru. Čia taip pat matėme „juodąją“ viduramžių  virtuvę, iš kurios maistas buvo keliamas  iki karališkųjų rūmų senoviniu „ liftu“, o  mums nusileidus į didžiulį požeminį kambarį – šaldytuvą, bemat  mus sukaustė šaltukas.

Autentiškus pojūčius patyrė užsienio partneriai  per Užgavėnes, vasario mėnesį apsilankę etnografiniame Rumšiškių muziejuje, kur senovinėje lietuvių trobelėje ant kopūstų lapo  kepė bulvinius blynus, pašaudami juos į tikrą krosnį. Pagamintas  patiekalas ištirpo ant mūsų lėkščių – toks jis buvo skanus išalkusiems projekto dalyviams, tiek mūsiškiams tiek užsieniečiams.  Rumšiškėse mus laukė išbandymas šalčiu – „ne savo lėkštėje“ jautėsi ypač italai ir turkai, kuriems temperatūros skirtumas tą dieną siekė 20 laipsnių . Tačiau visus sušildė laužas, kur buvo deginama „Morė“  bei linksmas  „lašininio “ (turkas) ir „kanapinio“ (italas) mūšis. Be to, buvo smagu pažaisti tradicinius lietuviškus žaidimus ir pasivažinėti vežimu su arkliais, užsidėjus tradicines užgavėnių kaukes.

Kiekvienoje šalyje gaminome tradicinius patiekalus : Vokietijos partnerių  mokykloje – moliūgo sriubą bei pyragą, Čekijoje – trijų patiekalų tradicinius pietus, vietinėje maisto pramonės kolegijoje,  Italijos šiuolaikiniame restorane (Mozzarino mieste)  gaminome mėsos ir ryžių kukulius „arrangini“ bei sicilijetišką picą, Nemenčinės mokykloje kepėme tradicinius žagarėlius, gaminome  tinginuką bei kitus konditerijos gaminius, Antalijoje kepėme tradicinius turkiškus kebabus specialiai įrengtoje grilio aikštelėje prie pat jūros.

Taip pat teko ragauti  įdomiausių patiekalų. Ar teko girdėti, kad bulviniai blynai yra valgomi su lašiša ir obuolių tyre… vienu metu?  Būtent taip juos skanauja Heseno žemių vokiečiai.  Taip pat įsitikinome, kad sicilietiškos picos padas yra žymiai storesnis, nei mums įprastos itališkosios picos, kuo galėjome įsitikinti vienoje Palermo  kavinėje. Aplankėme garsius  žuvies restoranus Italijoje Agrigento mieste, Vokietijoje  „Last Point before New York“ Bremerhavėne, bei Čekijoje „Šupina ir Šupinka“ Trebono mieste.  Visų šių restoranų patiekalai buvo gan gurmaniški: Vokietijoje plekšnė buvo pateikta su mažytėmis krevetėmis, Italijoje mums pateikė  įvairiausių jūros gėrybių, o Čekijoje skanavome keptas karpių „juosteles“ bei ikrų sriubą. O štai plaukiant laivu Turkijoje į Kekenovos sąlą skanavome dorado žuvies. Įspūdingiausias buvo „Šilale“ restoranas Turkijos kalnuose, kur kalnų upelis yra ranka pasiekiamas restorano svečiams, sėdintiems ant specialių pagalvėlių ir kilimėlių prie rytietiško žemo staliuko, virš galvos plevesuoja baldachinas, o mediniais laipteliais laksto antys. O štai lietuviškus patiekalus mūsų svečiai galėjo įvertinti jaukioje „Forto dvaro“ restorano  aplinkoje Vilniuje, dvelkiančioje Lietuvos didikų istorija. Svečiams buvo neįprasta paragauti mūsų  burokėlių , grybų ar raugintų kopūstų sriubos, pateiktos duonos kepale.  Jie mandagiai padėkojo už cepelinus bei koldūnus bei atsargiai paragavo vėdarų (žinome, visi buvo įspėti dėl patiekalų sudedamųjų dalių). Trakuose, tradiciniame karaimų restorane svečiai paskanavo kibinų iš avienos, kurie turkams priminė jų nacionalinius patiekalus.

Būdami užsienyje projekto dalyviai sužinojo aibę įdomiausių kultūrinių dalykų, susijusių su maistu . Buvo įdomu matyti, kaip Katanijos picos kepėjas, gamindamas mums  picą, meta tešlą virš galvos  ir… pagaunaJ. Vokiečiai turi skanių patiekalų su tradiciniais „grunkohl“ kopūstais, kurie nėra paplitę Lietuvoje ir pamokė mus tradicinių žaidimų, susijusių su šių kopūstų valgymo švente. Sužinojome, kad turkai tradiciškai palieka savo avalynę už namo durų, bet to nereikalauja iš svečių. Turkiški mantai yra panašūs į mūsų koldūnus, bet yra labai maži ir valgomi su „airanu“ (vietine jogurto rūšimi). O štai čekų tradicinis ruletas „kniedlik“  yra gaminamas iš duonos, susuktas į virtuvinį rankšluostį verdamas, o tada pjaunamas siūlu.

Gamindami bei ragaudami maistą, nepamiršome ir apie estetiškąją maisto pusę: Italijoje patobulinome savo stalo manieras, mokėmės dailiai išpjaustyti moliūgą bei įvairiausiomis daržovėmis  papuošti stalą, čekai parodė kaip galima išpaišyti keraminius gaminius Velykoms, Vokietijoje išpaišėme prijuostes projekto logotipu ir išdrožėme šaukštus iš medžio, Turkijoje prisilietėm prie ebru – piešimo ant vandens – meno ir papuošėme dailiais ebru ornamentais medinius stalo įrankius, o štai mes pamokėme partnerius pagaminti Kaziuko mugės verbas bei stalo dekoracijas iš įvairiausių prieskonių bei susirinkę Lietuvoje partneriai mokėsi austi Nemenčinės etnografiniame muziejuje.

Jauni žmonės, dalyvavę projekte tarsi „kitų kampu“ pamatė maisto gaminimą, perprato skirtumą tarp jų pamėgto greito maisto bei kokybiškų patiekalų, dauguma dalyvių pradėjo daugiau domėtis maisto gaminimu ir gaminti patys (taip prisipažino net projekte dalyvavę vaikinai). Be to projekto dalyviai patobulino anglų kalbos, IT, darbo komandoje įgūdžius, praplėtė savo akiratį vykdami į daugybę įdomiausių ekskursijų, projektas skatino lyderystę tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių.

Tarp galutinių projekto rezultatų yra daugiakalbis kasdieninių frazių bei maisto gaminimo terminų žodynas su patarlėmis apie maistą (projekto kalbomis), projekto plakatas bei kalendorius apie projekto veiklas, lankstinukai apie projekto partnerių kultūrinius paminklus, statistinė projekto vertinimo analizė, daugybė video filmų, prezentacijų apie tradicines projektų šalių šventes. Visa projekto „Friendship Via Flavor“ medžiaga yra prieinama  Etwinning bei European Shared Treasures duomenų bazėje įvedus projekto/institucijos pavadinimą.

Bet svarbiausia yra tai, kad projekto metu užsimezgė draugystės tarp jaunimo iš įvairių šalių, nepaisant atstumų, socialinių, kultūrinių  ar net religinių skirtumų .  Projekto pavadinimas  pasiteisino posakį-  ieškodami skonio, radome ir draugystę, kuri taip pat padėjo atrasti visą skonių paletę.

Projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė Inesa Rusecka

Projekto veikla finansuojama Europos Komisijos, o Lietuvoje Comenius projektų veiklą administruoja „Švietimo mainų paramos fondas“.

Šiuolaikinės pamokos

Informacinės technologijos mūsų gimnazijoje nėra naujiena. Dirbame su interaktyviomis lentomis, daugumoje kabinetų yra projektoriai, informacinių technologijų kabinetai, bibliotekoje veikia interneto salė, artimiausiu metu bus įrengtas lingofoninis  kabinetas. Šiais metais gimnazijos resursus papildė planšetiniai kompiuteriai – 28  mokiniams ir 1 nešiojamas kompiuteris mokytojui, gautas įgyvendinant projektą „Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra“.

Rugsėjo 23 d. įvyko karjeros planavimo pamoka, kurios metu mokiniai naudojosi planšetiniais kompiuteriais. Moksleiviai pamatė, kad planšetiniai kompiuteriai gali būti naudojami ne tik pramogoms, bet ir tapti naudinga, įdomia mokymosi priemone, ugdančia  pažintines, kūrybines, socialines, asmenines kompetencijas. Pamokos metu mokiniai aktyviai priėmė naujoves, su malonumu atlikinėjo užduotis. Psichologei organizuoti pamoką padėjo gimnazijos inžinierius Mariuš Tumaš, kuris pabrėžė, kad šie planšetiniai kompiuteriai tinka visiems mokykloje dėstomiems dalykams. Tad tikimės, kad mokiniams ir mokytojams atsiras daugiau galimybių tobulėti ir gerinti mokymo procesą.

Halina Ikomienė
Psichologė

Paneriai – žmonių žudymo vieta

Penktadienį, rugsėjo 25 dieną, Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre įvyko popietė su Panerių asociacija. Pradžioje buvo perskaitytas Lenkijos Respublikos Prezidento A. Dudos laiškas, kuriame buvo dėkojama už tradicijos puoselėjimą. Vėliau susirinkusieji galėjo pažiūrėti žiaurų dokumentinį filmą apie nusikaltimus Paneriuose.