STEAM projekte Erasmus+ “Birds without Borders“

Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje gegužės – birželio mėnesiais projektas Erasmus+ “Birds without Borders“ (lt. „Paukščiai be sienų”)  įgyvendino eilę STEAM susijusių veiklų ir intensyviai integravo mokamuosius dalykus.

Gegužės 9d. vykusioje projekto vaizdo konferencijoje etwinning platformoje „Engineering for Environment“ (lt. „Inžinierija aplinkos labui”) , dalyviai pateikė įvairius inžinerinius sprendimus, kurie pagerino ekologijos būklę. Mūsų gimnazijos mokiniai pristatė įvairias ekologiško plastiko rūšis ir jų privalumus. Portugalai kalbėjo apie vandens taupymo svarbą ir būdus kaip taupyti vandens išteklius, turkai atskleidė biokuro savybes, Rumunijos ir Slovėnijos atstovai paruošė medžiagą apie pasaulio klimato atšilimą, oro užterštumą bei būdus kaip sumažinti neigiamus žmogaus veiklos padarinius.

Tęsiant bioplastiko temą, gegužės 15d.  mūsų gimnazijoje chemijos pamokos metu devintokai pagamino ekologišką plastiką, stebint chemijos mokytojai Halinai Verikienei bei konsultuojant anglų kalbos mokytojai Inesai Ruseckai, nes metodinė medžiaga šiai pamokai buvo paruošta anglų kalba. Kai kurie mokiniai taip susidomėjo šia tema, kad net pasigamino yrantį plastiką  namuose.

Biologijos mokytoja Regina Komar, muzikos mokytoja Olga Krasodomska ir anglų kalbos mokytoja Inesa Rusecka sudomino G1 klasės mokinius mūsų sodų paukščių giesmėmis. Gegužės 22 d. jaunimas mokėsi atpažinti lakštingalos, strazdo, vyturio giesmes, vėliau jų žinios buvo vertinamos skaitmenine programėle kahoot ir mobiliųjų telefonų pagalba. Kiek vėliau mokiniai žavėjosi garsiais Šarlio Kamilio Sen Sanso, Igorio Stravisnkio, Olivjė Mesiano muzikos kūriniais, kurie buvo įkvėpti paukščių čiulbėjimo ir mėgino atpažinti, kokie  tai buvo paukščiai.

Pasinaudojome ir mokslo populiarinimo programa, kuomet aukštosios mokyklos atvėrė moksleiviams duris į savo paskaitas. Todėl gegužės 22 d. mūsų aštuntokų ir devintokų grupė  nuvyko į Saulėtekio VU Gyvybės  mokslų centrą paklausyti Vilniaus universiteto profesoriaus Eugenijaus Butkaus STEAM paskaitos „Naujos medžiagos: nuo paprastų molekulių iki nanotechnologijų“. Mokiniai ne tik sužinojo apie sulankstomų ekranų technologiją, bet ir apie naujausius Lietuvos mokslininkų laimėjimus biomedicinos srityje.

Birželio 12 d. nuvykę į Klaipėdos Jūrų muziejų mokiniai atliko projekto užduotis, rinko  informaciją apie įvairius vandens paukščius (kirus, žuvėdras, kormoranus, narus ir kitus), Baltijos jūros ekologiją, už tai  jie buvo apdovanoti projekto suvenyrais, o gimnazijos sienas papuošė įdomi medžiaga apie Baltijos jūros ekosistemą.

Įvairiose su STEAM susijusiose veiklose, mokiniai galėjo iš naujo atrasti gamtos mokslus, informacines technologijas, inžineriją, meną, todėl tikimės, kad jie bus atviresni naujoms technologijoms, kurios kartu būtų ir ekologiškos.

Inesa Rusecka, Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Kojūkas, mažoji žuvėdra ir Erasmus+

Konstanto Parčevskio gimnazijos projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“   komanda – 3 mokytojai ir 6 mokiniai – birželio 3-7 dienomis Slovėnijos Istrijos regione stebėjo paukščius   bei tyrinėjo , kaip glaudžiai žmogus yra susijęs su jį supančia aplinka.  Trečiojo projekto susitikimo metu  visas užduotis mokiniai atliko su bendraamžiais iš Portugalijos, Rumunijos, Turkijos bei Slovėnijos.

Aplankėme neįtikėtino grožio Skočjano įlankos  rezervatą , kuris buvo  įkurtas sąvartyno vietoj.  Šis pokytis buvo inicijuotas vietinių moksleivių, kuriem rūpėjo gamta ir ypač jie buvo neabejingi mažajai žuvėdrai. Tuomet  dėl taršos šio paukščio populiacija smarkiai mažėjo. Jauni žmonės įsitikino, koks trapus yra žmogaus ir gamtos ryšis tiek mieste tiek už jo ribų. Projekto Erasmus+ „Birds without Borders“/ „Paukščiai be sienų“   dalyviai sukūrė vaizdo filmukus , kuriuose   išradingai ragina saugoti Skočjano įlanką.

Didelį įspūdį projekto dalyviams padarė ir Soline Pads – vieta, kur garinimo būdu yra išgaunama  jūros druska.  Norint palaikyti  tinkamą ekosistemą čia tai yra daroma tik senoviniu būdu. Matėme kojūką – įdomų paukštį , kuris turi ilgiausias Europoje kojas (palyginus su kūno ilgiu).

Paukščius taip pat stebėjome įvairiose edukacinėse trasose. Vienos jų ilgis buvo net 9 km! Aplankėme Škocjano urvus , kurie pribloškia  savo grožiu. Urve matėme visų rūšių stalaktitus ir stalagmitus , čia teka požeminė upė. Toliau kelias driekiasi virš Rekos upės kanjono. Išorėje Škocjano urvai  yra stulbinamo grožio: šniokščia krioklys, teka upė Reka.

Kurortinių  Adriatikos miestų Portoroz, Piran, Izola grožybes apžiūrėjome plaukdami laivu , kuriame įgula mus pavaišino ant grotelių kepta žuvimi bei kalmarais. Tikėdamiesi savo žuvies porcijos, mus lydėjo kirai,  o mažieji  kormoranai sergėjo savo pietų  ant midijų gaudyklių. Izolos miestą tyrinėjome  su žemėlapiu rankose atlikdami užduotis: skaičiuodami miesto paukščius, ieškodami skulptūrų su paukščiais, o  įveikus šią trasą mus laukė smagios maudinės jūroje.

Žmogaus ir paukščių sąveika buvo nagrinėjama  per įvairius  užsiėmimus  Skočjano  įlankos  edukaciniame centre. Čia mokiniai tobulino savo debatų įgūdžius , o  debatuoti  juos mokė  ir vėliau teisėjavo atvykusi iš JAV debatų teisėja Bojana Skrt.  Buvo  aptarinėjama,  kokią neigiamą įtaką žmogus daro paukščiams plėsdamas miestus, kirsdamas medžius bei kokių problemų sukelia paukščiai miestiečiams, pavyzdžiui, teršdami aplinką. Nusprendėme, kad Skotjano  įlanka yra puikus pavyzdys, kaip žmogus ir paukščiai gali būti gerais kaimynais.

Šio susitikimo metu  projekto dalyviai atskleidė ir  (ne) legalios medžioklės savo šalyse temą . Mūsų komandai tai buvo puiki galimybė pratęsti  akciją „Saugokime gandrus“, kurią pradėjome savo gimnazijoje ir dabar dar bemaž  50 projekto dalyvių prisidėjo prie mūsų iniciatyvos pasirašydami ant akcijos plakato.  Teigiamas Skotčano įlankos jaunųjų aktyvistų pavyzdys dar labiau įkvėpė mūsų komandą  saugoti savo aplinką ir Lietuvos nacionalinį paukštį – baltąjį gandrą.

Žmogaus ir paukščių sąveika mieste buvo atskleista ir Slovėnijos mokinių sukurtame trumpame pasirodyme , kuriame suvaidino penkių šalių „ aktorių“ komanda. Atsiskleidė ir kiti dalyvavusių  mokinių gebėjimai: jie kūrė eiles apie paukščius, piešė plakatus , dalyvavo meniniame foto konkurse „Birds GO“ ir visą tai jaunimas pristatė mokyklos bendruomenei per baigiamąjį projekto renginį.

Mus sužavėjo, kaip išdidžiai slovėnai puoselėja savo tradicijas: kaimeliuose šeimos iki šiol gamina alyvuogių aliejų pagal senovines tradicijas . Čia mums paruošė ypatingą staigmeną ir parodė, kaip miške su šunimis ieškoma brangių grybų – triufelių, kurios vėliau mums teko ir paskanauti. O štai tradiciniame festivalyje, kurį aplankėme Marezige miestelyje  girdėjome ne tik patriotinių dainų apie šį regioną –Istriją, bet ir stebėjomės mažųjų šventės dalyvių    jumoristiniais pasakojimais   senoviniu dialektu ( visi suprato, nes juokėsi iš širdies). Šioje šventėje bendruomenei mes buvome  pristatyti   kaip garbingi svečiai – mat, svetingumas yra vienas iš slovėnų bruožų.

Projekto veiklos metu Slovėnijoje supratome, kad neatsitiktinai  šalies pavadinime atsispindi  žodis „love“  – čia žmonės tikrai tausoja savo gamtą, tradicijas, kraštą.

Apie  įdomią bei įspūdingą  projekto veiklą  Slovėnijoje projekto dalyvių komanda papasakojo  gimnazijos  bendruomenei per projekto sklaidos renginį, kuris vyko birželio 17 d., kuomet atvykę mokiniai bei mokytojai galėjo pasivaišinti ir slovėniškais gardėsiais.

Inesa Rusecka, Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.