Apsaugokime gandrus!

Daugumoje lizdų jau puikuojasi atskridę gandrai, kiti yra pakeliui į gimtinę. Manoma, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos nuveikia tūkstančius kilometrų migruodami iš šiltųjų kraštų. Deja, ši Lietuvos nacionalinio paukščio kelionė yra kupina pavojų. Pasak gamtos žurnalo birdlife.org bei žinių portalo delfi.lt, kasmet tūkstančių gandrų kelionė būna žiauriai nutraukta brakonierių. Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos mokiniai išgirdę šias žinias apie baltųjų gandrų medžioklę prie Viduržiemio pakrančių, buvo priblokšti…

Nusprendėme veikti. Gimė idėja savo gimnazijoje organizuoti akciją „Apsaugokime gandrus!“, kurią pradėjome Gandrų dieną – kovo 25 d. Erasmus+ projekte „Birds without Borders“ dalyvaujantys 8-9 klasių mokiniai aplankė pradinukus, pasakojo jiems apie sunkią gandrų kelionę, kupiną įvairių pavojų. Akcijai neliko abejingi ir mūsų gimnazijos 5-10 klasių mokiniai. Jos metu mokiniai projektui perdavė daugiau nei 400 piešinių ir atvirukų su eilėmis, o mūsų akciją vainikavo mokinių su savo darbais rankose nuotrauka. Gyvenantiems kaime mokiniams gandrai yra tarsi šeimos nariai – gyvena šalia jų namų, todėl ši akcija jiems buvo ypač prasminga.

Kovo 29 d. projekto vaizdo konferencijos metu, mūsų mokiniams paskleidus žinią apie gandrų žūtį, prie mūsų iniciatyvos prisijungė ir mūsų projekto partneriai iš Slovėnijos, Rumunijos, Turkijos ir Portugalijos, kurie nupiešė plakatus, palaikančius gandrus. Norėdami pritraukti dėmesį prie migruojančių paukščių negailestingo šaudymo, akciją „Apsaugokime gandrus“ skleidžiame ir toliau, įtraukdami dar 17 Vilniaus rajono mokyklų. Vilniaus rajono gamtos mokslų konkurso metu, kuris įvyko balandžio 9 d. 34 geriausiai biologiją ir chemiją išmanantys rajono mokiniai bei juos atlydėję mokytojai pasirašė ant mūsų akcijos plakato.

Dabar gimnazijos mokiniai stebi šių nuostabių paukščių gyvenimą per tiesioginę vaizdo transliaciją ir veda paukščių dienoraštį: šiuo metu stebimų gandrų pora jau tvarko lizdą. Tikimės, kad netrukus kiti gandrai irgi laimingai grįš į savo gimtinę.

Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Pavasario šaukliai

Vos labiau nušvitus saulei dairomės ir kitų pavasario ženklų: išsprogusių švelnių verbų, pražydusių mėlynakių žibuoklių, grįžtančių sparnuočių. Nuo senovės kovo 12 d. Lietuvoje buvo minima „40 paukščių diena“. Apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

Kovo 18 d. Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos 3-6 klasių mokiniai vyko į Lietuvos ornitologijos draugijos renginį „Pavasario šaukliai“. Šia išvyka buvo apdovanoti 16 aktyviausiai dalyvavusieji Erasmus+ projekte „Birds without Borders“ mokiniai, kurie žiemą lesino sparnuočius, stebėjo paukščius ir dalyvavo paukščių fotografijos konkurso žiemos sesijoje.

Renginys vyko Lietuvos Mokslo Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kur susirinkusiam gausiam gamtos mylėtojų būriui MA Vrublevskių bibliotekoje Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas Gediminas Petkus papasakojo neįtikėtinų faktų apie sparnuočius. Pavyzdžiui, visi sužinojome, kad mažiausias Lietuvos paukštis, nykštukas , sugebėjo vos per vieną dieną perskristi iš Ventės Rago esančiame Šilutės rajone iki Skandinavijos krantų. Apie tai ornitologams atskleidė šio paukštelio žiedavimo duomenys. Visi, nuo darželinukų iki senjorų, įdėmiai klausėsi ornitologo pasakojimo apie migruojančius paukščius bei jų pavojingus migracijos kelius.

Ornitologas priminė apie inkilų svarbą, mat dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja natūralių uoksų ir kitų tinkamų vietų paukščių perėjimui. Inkilų poreikis miestuose yra didesnis. Gediminas parodė neįprastų inkilų pagamintų iš rąsto bei paaiškino, kaip juos reikia valyti kol dar neatšilo orai. Sužinojome, kodėl šarkos inkilas turi dvi landas – antraip dėl ingos uodegos šarka savo inkile negalėtų apsisukti. Mums gerai pažįstamos kregždės Senovės Egipte buvo laikomos mirusiųjų sielomis. Grįžę iš Afrikos į mūsų kraštą šie paukščiai apsigyvena prie žmonių, kurie, deja, dažnai sunaikina jų lizdus. Ornitologas Gediminas atskleidė paprastą būdą sumažinti kregždučių taršą – tiesiog reikia pritvirtinti lentą po jų lizdu.

Po įdomios paskaitos visi patraukėme į Kalnų parką stebėti jau grįžusių paukščių: kikilius, varnėnus. Mokiniai per žiūronus stebėjo gražuolę – mėlynąja zylę. O štai strazdo giesmes dėl miesto garsų pavyko išgirsti tik parko gilumoje. Pro mūsų akis nepraslydo ir dančiasnapis – saugomas Lietuvoje paukštis, kuris akimirksniu pasislėpė savo didžiuliame inkile.

Nuoširdžiai dėkojame LOD ornitologams už turiningą renginį. Tikimės ir tikime, kad paskaitos dalyviai tapo jautresni mus supančiam pasauliui.

Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos mokiniai irgi rūpinasi paukščiais – kovo 15 d. 8 kl. mokiniai kartu su biologijos mokytoja metodininke Regina Komar iškėlė 11 inkilų, kuriuos, vadovaujant medžio apdirbimo technologijų mokytojui Marjanui Rynkevič , pagamino mūsų gimnazijos 8c, G3 klasių mokiniai. Tarp mūsų inkilų yra paukščių namelių smulkiems paukščiams – geniui ir „apartamentai“ naminei pelėdai.

Esame dėkingi UAB „Jumesa“ vadovybei už šiam tikslui paaukotas statybines medžiagas. Dabar visi lauksime, kada mūsų inkiluose apsigyvens sparnuočiai.

Erasmus+ Projekto „Birds without Borders“ koordinatorė Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Portugalija, Erasmus+ projektas „Birds without Borders” / „Paukščiai be sienų“

Antras Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos koordinuojamo projekto Erasmus+ „Birds without Borders” /„Paukščiai be sienų“ dalyvių susitikimas vyko vasario 3 – 9 dienomis Rio Tinto – Porto priemiestyje. Penki gimnazijos mokiniai bei trys mokytojai kartu su kitų keturių šalių – Turkijos, Slovėnijos, Rumunijos bei Portugalijos atstovais dalyvavo šiame projekto susitikime, kurio tema buvo „Saugomi paukščiai. Raudonoji knyga“. Vyko debatai, diskusijos, stebėjimai – ir visa tai paukščių tema.

Be kita ko, aplankėme ir „Sea Life“ akvariumą, kurio apšvietimas ir virš galvos praplaukiantys rykliai ir spalvingos žuvelės paliko didžiulį įspūdį. Akvariume taip pat galima stebėti aštuonkojus, medūzas, vėžlius ir kitus jūros gyventojus.

Po bendros iškylos aplankėme „World of Discoveries“ nuotykių parką – muziejų, kuris kviečia lankytojus į kelionę laiku per „Portugališką Odisėją“ plaukiant laivu per portugalais „užkariautas žemes“. Lankėmės ir prie Douro upės esančiame taip vadinamame „paukščių viešbutyje“ – paukščių rezervate, į kurį suvažiuoja ornitologai iš viso pasaulio. Šiame rezervate galima sutikti daugumą Portugalijoje gyvenančių paukščių rūšių kirai, žuvėdros, baltuosius ir pilkuosius garnius, bėgikus, mėlynosios šarkos. Daugelį jų dalyviai užfiksavo savo fotoaparatais. Išvykų metu mūsų mokiniai kartu su bendraamžiais iš kitų šalių atliko užduotis, turėjo daug praktinių užsiėmimų su ornitologais.

Aplankėme ir paukščių reabilitacijos centrą – visi jame gyvenantys paukščiai , o tarp jų ir mums gerai žinomi baltieji gandrai, gervės, antys, gulbės gyvena laisvėje, išskyrus plėšriuosius, kurie yra laikomi erdviuose voljeruose. Kaip paukščiai patenka į šį centrą? Tai medžiotojų ir brakonierių „nuopelnas“. Pasitaiko atvejų, kai tėvai perka paukščiukus savo vaikams, o vėliau juos išmeta.

Tuo tarpu zoologijos parke „Lourus“ atliekama daug tyrimų su paukščiais. Joje turėjome galimybę susitikti ir su kalbančia papūga, kuri mus pasitiko portugališku „olia“ (labas), dainavo ir šoko pagal muziką.

Porto yra vadinamas šešių tiltų miestu. Tam, kad geriau susipažinti su miestu mokiniai, atstovaujantys įvairias šalis dalyvavo orientacinėse varžybose. Taip pat Portugalijos mokyklos mokiniai parašė bei visų dalyvaujančių šalių „aktoriai“ suvaidino pasirodymą apie paukščių gyvenimą – „Nuotykiai miške“, kuriame palietė miškų kirtimo, paukščių kontrabandos problemas.

Mokiniai ne tik turėjo galimybę bendrauti angliškai bei ir praplėtė biologijos žinias, patobulino savo kompiuterinius įgūdžius. Nuotraukos ir vaizdo įrašai ilgai primins apie išgyventus su užsienio draugais nuotykius ir bendrystę. Esame dėkingi jaunimui ir organizatoriams iš Portugalijos, ir visiems, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo.

Džiaugiamės, kad projektas yra naudingas ir įdomus jauniems žmonėms. Iki susitikimo Slovėnijoje!

Biologijos mokytoja metodininkė Regina Komar

Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė yra Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Sparnuočiams reikalinga mūsų pagalba

K. Parčevskio gimnazijos mokiniai aktyviai dalyvauja projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ vykdomoje akcijoje „Padėkime paukščiams žiemą“.

Pasiruošimas paukščių lesinimui vyko nuo gruodžio mėnesio, kuomet 8a, G2b klasių mokiniai, vadovaujant biologijos mokytojai Reginai Komar, aiškino jaunesniems draugams, kodėl svarbu lesinti paukščius žiemą. 1-8 klasių mokiniai sužinojo, kokie paukščiai žiemoja pas mus, kaip jie išlaiko šilumą, kaip pasigaminti lesyklėles, kuo galima lesinti paukščius. Mokinių piešiniai šia tema papuošė gimnazijos koridorius. Geriausių piešinių autoriai gavo dovanėles – projekto atšvaitus.

Smagu, kad apie 40 gimnazijos mokinių dalyvavo lesyklėlių akcijoje ir atsiuntė savo lesyklėlių nuotraukas. Atšvaitai, kuriuos gavo šie mokiniai primins jiems apie įsipareigojimą lesinti sparnuočius.

Projekto „Birds without Borders“ savanoriai nepamiršo ir vandens paukščių. Sausio 24 d., spaudžiant dideliam speigui, G1b mokiniai nuskubėjo prie Nemenčios upelio lesinti antis.

Didelės sniego pusnys ir šaltukas yra sunkus išbandymas paukščiams ir jiems reikia mūsų pagalbos. Į lesyklėlę labiausiai tinka berti sėklas (nekepintas ir nesūdytas), grūdus arba pakabinti lašinius (šviežius). Vandens paukščiams labiausiai tinka kukurūzai (konservuoti), žali žirneliai (atšaldyti), suplėšyti salotų lapai, grūdai. Ornitologai primena, kad paukščius negalima maitinti batonu – tai kenkia jų sveikatai.

Nepamirškite lesinti paukščius žiemojančius Jūsų kaimynystėje!

Inesa Rusecka
Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Erasmus+ projektas “Birds without Borders”

Prabėgo, praūžė Erasmus+ projekto “Birds without Borders” / „Paukščiai be sienų“ pirmasis susitikimas, vykęs šį projektą koordinuojančioje institucijoje – Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje . Visą savaitę mūsų gimnazijos 8,9 klasių mokiniai bendravo, gilinosi į ekologines problemas, labiau pažino paukščius kartu su 20 bendraamžių iš Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos bei Turkijos, kuriuos lydėjo 11 užsienio mokytojų.

Lapkričio 13 d. svetingai sutikome užsienio mokinius bei mokytojus, susipažinome, vyko šalių, miestų bei mokyklų pristatymas. Mūsų gimnazijos mokiniai paruošė pateiktis su įdomiais faktais apie Lietuvos paukščius, padovanojo kiekvienai mokyklai mūsų gimnazijos mokinių bei mokytojų padarytą plakatą „Nemenčinės apylinkių paukščiai“ . Kiekviena projekto mokykla pristatė – kiek jų šalyje yra paplitusi plastiko bei šiukšlių problema bei kaip ji sprendžiama. Buvo nutarta – naudoti kuo mažiau plastiko. Pirmadienį 4,5,7 klasių mokiniai vyko į Rudaminą “Pelėdų parką” , kur pelėdų veisėjas V. Tabero supažindino su savo augintiniais – 13 pelėdų, 2 vanagais, sakalu.

Lapkričio 14 d. mokiniai dalyvavo debatuose, kurie buvo surengti K. Parčevskio gimnazijoje. Mokiniai karštai diskutavo su kitų šalių bendraamžiais apie tai, ar etiška laikyti gyvūnus bei paukščius narvuose. Laimėtojai buvo renkami žiūrovų, “Kahoot” programos pagalba. Vėliau mūsų projekto dalyviai vyko į filmo “Sengirė” uždarą seansą. Puiki dokumentinė juosta privertė žiūrovus tiek pasijuokti, tiek paslapčia nubraukti ašarą – visi pasijutome tarsi miško ramybėje ir tapome kiek geresni . Vėliau, Valdovų rūmuose, susipažino su Lietuvos istorija – pateiktų užduočių metu jie turėjo nufotografuoti paukštį bei aprašyti laikotarpį, kurį tas paukštis buvo galėjęs matyti. Vakare svečiai grožėjosi apšviestomis Vilniaus senamiesčio gatvėmis žaisdami orientacinį žaidimą.

Lapkričio 15 d. projekto dalyviai išvyko į pažintinę kelionę į pajūrį. Pirmas stotelė buvo Kauno zoologijos sode, kur mokiniai galėjo pamatyti tiek Lietuvoje gyvenančių tiek tropinių paukščių rūšis. Tądien mus laukė apsilankymas Ventės rago ornitologinės stoties muziejuje, kuriame mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją bei žiedavimą. Vakarą vainikavo tradicinių dešrelių kepimas kartu ir dalijimasis dienos įspūdžiais.

Lapkričio 16 d. prasidėjo ypač anksti – vos švintant, kai su ornitologu Borisu Belchevu išvykome stebėti paukščių prie Kuršių marių bei Kintų miškuose. Buvome “apsiginklavę” žiūronais bei noru pažinti bei pamatyti kuo įvairesnes paukščių rūšis. Pažintinė kelionė Klaipėdos regione baigėsi edukaciniais užsiėmimais Klaipėdos jūrų muziejuje, kuomet mokiniai daugiau sužinojo apie vandens paukščius. Čia visus pralinksmino pingvinai, užbūrė įvairių rūšių tropinės žuvytės.

Lapkričio 17 d. mokiniai pristatė gimnazijos bei miestelio bendruomenei vaidinimą “Last Zoo” / „Paskutinis zoologijos sodas“. Vaidino tarptautinė “aktorių” komanda: po 2 aktorius iš kiekvienos šalies. Siužetą bei dekoracijas kūrė K.Parčevskio gimnazijos mokiniai. Esame labai dėkingi mokyklos bendruomenei, prisidėjusiai prie “paukščių” kostiumų: kas sukūrė, kas paskolino.

Po vaidinimo žiūrovai galėjo pasivaišinti užsienietiškais bei lietuviškais gardėsiais, o mokiniai dar ir pašokti diskotekoje, po kurios jaunimui buvo sunku išsiskirti – liejosi ašarų upės. Kitądien visi svečiai, kaip migruojantys paukščiai, išskrido… Dabar visi laukia naujų susitikimų partnerių šalyse.

Inesa Rusecka
Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.