Kojūkas, mažoji žuvėdra ir Erasmus+

Konstanto Parčevskio gimnazijos projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“   komanda – 3 mokytojai ir 6 mokiniai – birželio 3-7 dienomis Slovėnijos Istrijos regione stebėjo paukščius   bei tyrinėjo , kaip glaudžiai žmogus yra susijęs su jį supančia aplinka.  Trečiojo projekto susitikimo metu  visas užduotis mokiniai atliko su bendraamžiais iš Portugalijos, Rumunijos, Turkijos bei Slovėnijos.

Aplankėme neįtikėtino grožio Skočjano įlankos  rezervatą , kuris buvo  įkurtas sąvartyno vietoj.  Šis pokytis buvo inicijuotas vietinių moksleivių, kuriem rūpėjo gamta ir ypač jie buvo neabejingi mažajai žuvėdrai. Tuomet  dėl taršos šio paukščio populiacija smarkiai mažėjo. Jauni žmonės įsitikino, koks trapus yra žmogaus ir gamtos ryšis tiek mieste tiek už jo ribų. Projekto Erasmus+ „Birds without Borders“/ „Paukščiai be sienų“   dalyviai sukūrė vaizdo filmukus , kuriuose   išradingai ragina saugoti Skočjano įlanką.

Didelį įspūdį projekto dalyviams padarė ir Soline Pads – vieta, kur garinimo būdu yra išgaunama  jūros druska.  Norint palaikyti  tinkamą ekosistemą čia tai yra daroma tik senoviniu būdu. Matėme kojūką – įdomų paukštį , kuris turi ilgiausias Europoje kojas (palyginus su kūno ilgiu).

Paukščius taip pat stebėjome įvairiose edukacinėse trasose. Vienos jų ilgis buvo net 9 km! Aplankėme Škocjano urvus , kurie pribloškia  savo grožiu. Urve matėme visų rūšių stalaktitus ir stalagmitus , čia teka požeminė upė. Toliau kelias driekiasi virš Rekos upės kanjono. Išorėje Škocjano urvai  yra stulbinamo grožio: šniokščia krioklys, teka upė Reka.

Kurortinių  Adriatikos miestų Portoroz, Piran, Izola grožybes apžiūrėjome plaukdami laivu , kuriame įgula mus pavaišino ant grotelių kepta žuvimi bei kalmarais. Tikėdamiesi savo žuvies porcijos, mus lydėjo kirai,  o mažieji  kormoranai sergėjo savo pietų  ant midijų gaudyklių. Izolos miestą tyrinėjome  su žemėlapiu rankose atlikdami užduotis: skaičiuodami miesto paukščius, ieškodami skulptūrų su paukščiais, o  įveikus šią trasą mus laukė smagios maudinės jūroje.

Žmogaus ir paukščių sąveika buvo nagrinėjama  per įvairius  užsiėmimus  Skočjano  įlankos  edukaciniame centre. Čia mokiniai tobulino savo debatų įgūdžius , o  debatuoti  juos mokė  ir vėliau teisėjavo atvykusi iš JAV debatų teisėja Bojana Skrt.  Buvo  aptarinėjama,  kokią neigiamą įtaką žmogus daro paukščiams plėsdamas miestus, kirsdamas medžius bei kokių problemų sukelia paukščiai miestiečiams, pavyzdžiui, teršdami aplinką. Nusprendėme, kad Skotjano  įlanka yra puikus pavyzdys, kaip žmogus ir paukščiai gali būti gerais kaimynais.

Šio susitikimo metu  projekto dalyviai atskleidė ir  (ne) legalios medžioklės savo šalyse temą . Mūsų komandai tai buvo puiki galimybė pratęsti  akciją „Saugokime gandrus“, kurią pradėjome savo gimnazijoje ir dabar dar bemaž  50 projekto dalyvių prisidėjo prie mūsų iniciatyvos pasirašydami ant akcijos plakato.  Teigiamas Skotčano įlankos jaunųjų aktyvistų pavyzdys dar labiau įkvėpė mūsų komandą  saugoti savo aplinką ir Lietuvos nacionalinį paukštį – baltąjį gandrą.

Žmogaus ir paukščių sąveika mieste buvo atskleista ir Slovėnijos mokinių sukurtame trumpame pasirodyme , kuriame suvaidino penkių šalių „ aktorių“ komanda. Atsiskleidė ir kiti dalyvavusių  mokinių gebėjimai: jie kūrė eiles apie paukščius, piešė plakatus , dalyvavo meniniame foto konkurse „Birds GO“ ir visą tai jaunimas pristatė mokyklos bendruomenei per baigiamąjį projekto renginį.

Mus sužavėjo, kaip išdidžiai slovėnai puoselėja savo tradicijas: kaimeliuose šeimos iki šiol gamina alyvuogių aliejų pagal senovines tradicijas . Čia mums paruošė ypatingą staigmeną ir parodė, kaip miške su šunimis ieškoma brangių grybų – triufelių, kurios vėliau mums teko ir paskanauti. O štai tradiciniame festivalyje, kurį aplankėme Marezige miestelyje  girdėjome ne tik patriotinių dainų apie šį regioną –Istriją, bet ir stebėjomės mažųjų šventės dalyvių    jumoristiniais pasakojimais   senoviniu dialektu ( visi suprato, nes juokėsi iš širdies). Šioje šventėje bendruomenei mes buvome  pristatyti   kaip garbingi svečiai – mat, svetingumas yra vienas iš slovėnų bruožų.

Projekto veiklos metu Slovėnijoje supratome, kad neatsitiktinai  šalies pavadinime atsispindi  žodis „love“  – čia žmonės tikrai tausoja savo gamtą, tradicijas, kraštą.

Apie  įdomią bei įspūdingą  projekto veiklą  Slovėnijoje projekto dalyvių komanda papasakojo  gimnazijos  bendruomenei per projekto sklaidos renginį, kuris vyko birželio 17 d., kuomet atvykę mokiniai bei mokytojai galėjo pasivaišinti ir slovėniškais gardėsiais.

Inesa Rusecka, Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Projektas – galimybė mokytis kitaip

2019 m. birželio 4 d. Nemenčinės Gedimino gimnazijoje įvyko metodinė konferencija „Projektas – galimybė mokytis kitaip“. Konferencijos pranešėjai, mokytojai bei mokiniai, pristatė vykdomus savo mokyklose Erasmus+ projektus, pasidalino patirtimi, pabrėždami jų svarbą jaunos kartos asmenybės ugdyme.

Konferencijos dalyviai turėjo puikią galimybę sužinoti apie 13 skirtingų Erasmus+ projektų, kurie vykdomi šiuo metu Vilniaus miesto ir rajono mokyklose. Mūsų gimnazijoje vykdomą Erasmus+ projektą „Incubator for Future Entrepreneus“ pristatė anglų kalbos mokytoja metodininkė J. Tuminska, kuri pabrėžė projekto verslumo ir savanorystės ugdymo svarbą. Antrą projektą „Birds without Borders“ pristatė G1b kl. mokinės Dominyka Duchnovič ir Loreta Liminovič kartu su anglų kalbos vyresniąja mokytoja I.Dzvinel. Pranešėjos kalbėjo apie tai, kokiu būdu projekte vykdoma veikla padeda jaunimui išsiugdyti pilietiškumo ir empatiškumo charakterio bruožus. Mokinės įsitikino, kad projektinė veikla yra labai naudinga.

(Projektų koordinatorė anglų kalbos mokytoja ekspertė I. Rusecka dalyvauja trečiame „BwB“ projekto susitikime Slovėnijoje)

I. Dzvinel

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Projekto Esasmus+ „Birds without borders“ akcija tęsiama A. Mickevičiaus licėjuje

Gegužės 11d. yra tarptautinė migruojančių paukščių diena. Jos išvakarėse Vilniaus r. Nemeninės K. Parčevskio gimnazijos Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ komanda su Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazijos bei A.Mickevičiaus licėjaus mokiniais pasidalijo savo susirūpinimu dėl žiaurios baltųjų gandrų medžioklės Viduržiemio jūros regione, kuomet šie didingi paukščiai iš užjūrio grįžta į gimtinę. Apie šią problemą sužinojome iš portalo delfi.lt straipsnio „Užfiksuota, kokia tragiška baigtis Libane ištinka mūsų numylėtus gandrus“.

Konkurso „Endangered animals: let‘s count them before it is too late“ / Reti gyvūnai: suskaičiuokime juos, kol dar nevėlu“ , vykusio gegužės 10 d. Adomo Mickevičiaus licėjuje dalyviai irgi neliko nuošaly ir savo protestą prieš taikingų gandrų žudymą išreiškė pasirašydami akcijos „Let‘s Save Storks“ plakate.
Šią akciją Vilniaus r. Nemeninės K. Parčevskio gimnazijos projekto komanda inicijavo per Gandrines – kovo 25 d. Prie mūsų akcijos prisijungė per 400 K. Parčevskio gimnazijos mokinių, partneriai iš Portugalijos, Slovėnijos, Turkijos bei Rumunijos, 17 Vilniaus r. mokyklų , kai balandžio 9 d. rajoninės 9-10 klasių biologijos – chemijos konkurso metu dalyviai pasirašė ant gandro „plunksnų“.

Lietuvos ornitologų draugija parėmė mus patalpindami mūsų straipsnį apie akciją „Let‘s Save Storks“ savo puslapyje bei FB paskyroje.

Išties baltasis gandras nėra retenybė Lietuvoje, bet jei dabar nesusirūpinsime jo išsaugojimu, ateityje bus apmaudu matyti tuščius gandrų lizdus. Todėl gelbėkime gandrus, kol dar nevėlu!

Kviečiame visus neabejingus gamtai palaikyti mūsų akciją – mūsų projekto FB paskyroje Bird without Borders pamėgti akciją „Let‘s Save Storks“ / „Gelbėkime gandrus“ bei prisidėti prie šios problemos viešinimo pasidalindami šia žinia su FB draugais.

Inesa Rusecka, Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Apsaugokime gandrus!

Daugumoje lizdų jau puikuojasi atskridę gandrai, kiti yra pakeliui į gimtinę. Manoma, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos nuveikia tūkstančius kilometrų migruodami iš šiltųjų kraštų. Deja, ši Lietuvos nacionalinio paukščio kelionė yra kupina pavojų. Pasak gamtos žurnalo birdlife.org bei žinių portalo delfi.lt, kasmet tūkstančių gandrų kelionė būna žiauriai nutraukta brakonierių. Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos mokiniai išgirdę šias žinias apie baltųjų gandrų medžioklę prie Viduržiemio pakrančių, buvo priblokšti…

Nusprendėme veikti. Gimė idėja savo gimnazijoje organizuoti akciją „Apsaugokime gandrus!“, kurią pradėjome Gandrų dieną – kovo 25 d. Erasmus+ projekte „Birds without Borders“ dalyvaujantys 8-9 klasių mokiniai aplankė pradinukus, pasakojo jiems apie sunkią gandrų kelionę, kupiną įvairių pavojų. Akcijai neliko abejingi ir mūsų gimnazijos 5-10 klasių mokiniai. Jos metu mokiniai projektui perdavė daugiau nei 400 piešinių ir atvirukų su eilėmis, o mūsų akciją vainikavo mokinių su savo darbais rankose nuotrauka. Gyvenantiems kaime mokiniams gandrai yra tarsi šeimos nariai – gyvena šalia jų namų, todėl ši akcija jiems buvo ypač prasminga.

Kovo 29 d. projekto vaizdo konferencijos metu, mūsų mokiniams paskleidus žinią apie gandrų žūtį, prie mūsų iniciatyvos prisijungė ir mūsų projekto partneriai iš Slovėnijos, Rumunijos, Turkijos ir Portugalijos, kurie nupiešė plakatus, palaikančius gandrus. Norėdami pritraukti dėmesį prie migruojančių paukščių negailestingo šaudymo, akciją „Apsaugokime gandrus“ skleidžiame ir toliau, įtraukdami dar 17 Vilniaus rajono mokyklų. Vilniaus rajono gamtos mokslų konkurso metu, kuris įvyko balandžio 9 d. 34 geriausiai biologiją ir chemiją išmanantys rajono mokiniai bei juos atlydėję mokytojai pasirašė ant mūsų akcijos plakato.

Dabar gimnazijos mokiniai stebi šių nuostabių paukščių gyvenimą per tiesioginę vaizdo transliaciją ir veda paukščių dienoraštį: šiuo metu stebimų gandrų pora jau tvarko lizdą. Tikimės, kad netrukus kiti gandrai irgi laimingai grįš į savo gimtinę.

Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Pavasario šaukliai

Vos labiau nušvitus saulei dairomės ir kitų pavasario ženklų: išsprogusių švelnių verbų, pražydusių mėlynakių žibuoklių, grįžtančių sparnuočių. Nuo senovės kovo 12 d. Lietuvoje buvo minima „40 paukščių diena“. Apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

Kovo 18 d. Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos 3-6 klasių mokiniai vyko į Lietuvos ornitologijos draugijos renginį „Pavasario šaukliai“. Šia išvyka buvo apdovanoti 16 aktyviausiai dalyvavusieji Erasmus+ projekte „Birds without Borders“ mokiniai, kurie žiemą lesino sparnuočius, stebėjo paukščius ir dalyvavo paukščių fotografijos konkurso žiemos sesijoje.

Renginys vyko Lietuvos Mokslo Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kur susirinkusiam gausiam gamtos mylėtojų būriui MA Vrublevskių bibliotekoje Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas Gediminas Petkus papasakojo neįtikėtinų faktų apie sparnuočius. Pavyzdžiui, visi sužinojome, kad mažiausias Lietuvos paukštis, nykštukas , sugebėjo vos per vieną dieną perskristi iš Ventės Rago esančiame Šilutės rajone iki Skandinavijos krantų. Apie tai ornitologams atskleidė šio paukštelio žiedavimo duomenys. Visi, nuo darželinukų iki senjorų, įdėmiai klausėsi ornitologo pasakojimo apie migruojančius paukščius bei jų pavojingus migracijos kelius.

Ornitologas priminė apie inkilų svarbą, mat dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja natūralių uoksų ir kitų tinkamų vietų paukščių perėjimui. Inkilų poreikis miestuose yra didesnis. Gediminas parodė neįprastų inkilų pagamintų iš rąsto bei paaiškino, kaip juos reikia valyti kol dar neatšilo orai. Sužinojome, kodėl šarkos inkilas turi dvi landas – antraip dėl ingos uodegos šarka savo inkile negalėtų apsisukti. Mums gerai pažįstamos kregždės Senovės Egipte buvo laikomos mirusiųjų sielomis. Grįžę iš Afrikos į mūsų kraštą šie paukščiai apsigyvena prie žmonių, kurie, deja, dažnai sunaikina jų lizdus. Ornitologas Gediminas atskleidė paprastą būdą sumažinti kregždučių taršą – tiesiog reikia pritvirtinti lentą po jų lizdu.

Po įdomios paskaitos visi patraukėme į Kalnų parką stebėti jau grįžusių paukščių: kikilius, varnėnus. Mokiniai per žiūronus stebėjo gražuolę – mėlynąja zylę. O štai strazdo giesmes dėl miesto garsų pavyko išgirsti tik parko gilumoje. Pro mūsų akis nepraslydo ir dančiasnapis – saugomas Lietuvoje paukštis, kuris akimirksniu pasislėpė savo didžiuliame inkile.

Nuoširdžiai dėkojame LOD ornitologams už turiningą renginį. Tikimės ir tikime, kad paskaitos dalyviai tapo jautresni mus supančiam pasauliui.

Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos mokiniai irgi rūpinasi paukščiais – kovo 15 d. 8 kl. mokiniai kartu su biologijos mokytoja metodininke Regina Komar iškėlė 11 inkilų, kuriuos, vadovaujant medžio apdirbimo technologijų mokytojui Marjanui Rynkevič , pagamino mūsų gimnazijos 8c, G3 klasių mokiniai. Tarp mūsų inkilų yra paukščių namelių smulkiems paukščiams – geniui ir „apartamentai“ naminei pelėdai.

Esame dėkingi UAB „Jumesa“ vadovybei už šiam tikslui paaukotas statybines medžiagas. Dabar visi lauksime, kada mūsų inkiluose apsigyvens sparnuočiai.

Erasmus+ Projekto „Birds without Borders“ koordinatorė Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.