Pasaulinio masto sprendimai apsaugoti gamtą

Vasario 13 d. mūsų gimnazijoje vyko projekto Erasmus+ „Birds withot Borders“ vaizdo konferencija su projekto partneriais iš Portugalijos, Turkijos, Slovėnijos bei Rumunijos. Vaizdo konferencijoje dalyvavo G1 a, c kl. mokiniai.

Remiantis www.birdlife.org straipsniais apie naujausias strategijas, skirtas išsaugoti gamtą, mūsų Erasmus+ „BWB“ projekto komanda išnagrinėjo šias strategijas ir pristatė projekto dalyviams iš kitų šalių. Mūsų mokiniai išsiaiškino, kad dvi jautriausios sritys – mažėjanti bioįvairovė ir klimato kaita – turi būti sprendžiamos kompleksiškai, kadangi abi šios problemos yra sukeltos netvaria ūkio bei pramonės plėtra. Gamtosaugos specialistai reikalauja, kad natūralūs gamtos procesai turi būti atstatyti plačiu mastu, kad pati gamta išgelbėtų mus nuo klimato krizės.

Slovėnų komanda pristatė mokslinį tyrimą, kuriame mokslininkai pabrėžė, kad yra trys pagrindiniai veiksmai, kuriuos visos pasaulio šalys turi atlikti per šį dešimtmetį. Visų pirma, mes turime sukurti technologijas ir gaminti daugiau derliaus mažesniuose žemės plotuose, o ypač ten, kur yra daugiau vandens telkinių. Tokiu būdu bus išvengta masinio miškų iškirtimo ir bus išsaugotas vanduo. Antra, bus siekiama nuo nesaikingo žuvų išteklių eikvojimo pereiti prie tikslinės žvejybos. Trečia, reikia pakeisti 85% pasaulio energijos neiškastiniais šaltiniais, ypač investuojant į atsinaujinančią energiją. Pvz. anglies kasybos plotuose gali būti įrengtos vėjo ir saulės energijos gamyklos.

Rumunų komanda pristatė sėkmės istoriją, kaip Mauritanijos gamtos fondui „Mauritian Wild Life“ pavyko išsaugoti Žieduotąsias papūgas (lot. Psittacula eques), kurios 1970-aisiais buvo ant išnykimo ribos, nes tuo metu buvo likę tik 20 šios rūšies paukščių. Ornitologų pastangų dėka po 40 metų šios rūšies populiacija išaugo beveik iki 800 paukščių. Kaip tai pavyko? „Mauritian Wild Life“ ornitologai rado priežastį dėl ko vis mažėjo paukščių vados ir ją sėkmingai pašalino.

Portugalų mokiniai pažymėjo, kad pasak mokslininkų, trečdalis pasaulinio vandenyno ir žemės turi būti saugomi specialios apsaugos įstatymais. Birdlife vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant pagrindines saugomas teritorijas, o iki 2030 m. visa prekyba laukiniais gyvūnais turi būti tik legali.

Turkų komanda pristatė mokslinį straipsnį paskelbtą žurnale “Science Advances” / „Mokslo pasiekimai“, kuriame tyrinėtojai nurodo, kad yra būtina apriboti globalinį atšilimą iki 1,5 % C, bei aprašo būdus, kaip to pasiekti.

Apsikeitę aktualia informacija apie gamtosaugos problemas bei jų sprendimo būdus pasauliniu mastu, konferencijos dalyviai suprato, kad Žemės likimas priklauso tik nuo mūsų pačių.

G1c klasės mokinė Milena Dubicka
ir projekto koordinatorė Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

ERASMUS+ „Birds without Borders“ dalyviai susirūpinę klimato kaitos problema

Sausio 17 dieną vyko mūsų gimnazijos mokinių bei Rumunijos projekto partnerių vaizdo konferencija, kurios metu Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos G1a ir G1c klasių mokiniai, dalyvaujantys projekte ERASMUS+ „Birds without Borders“, pristatė klimato kaitos problemą, jos padarinius pasaulyje bei Lietuvoje. Neatsiejama šios temos dalis yra jaunų žmonių judėjimas kovojant su šia problema ir puikiausias pavyzdys yra jaunoji aktyvistė Greta Thunberg. Projekto dalyviai yra sunerimę dėl paukščių likimo Lietuvoje. Jie išvardijo paveiktas klimato kaitos sparnuočių rūšis mūsų šalyje.

Rumunijos mokiniai pateikė informaciją apie nykstančias paukščių rūšis, kurių populiacija dėl klimato kaitos sumažėjo arba kurios pakeitė savo buveinę dėl netinkamų klimato sąlygų.

Abiejų mokyklų mokiniai ruošėsi vaizdo konferencijai skaitydami straipsnius iš ornitologų internetinio puslapio www.birdlife.org.

G1c klasės mokinė Milena Dubicka

Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė yra Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Žiemojantys paukščiai

Sausio 11 dieną tarptautinio projekto „Paukščiai be sienų“ mokinių grupė karu su biologijos mokytoja R. Komar bei ornitologu E. Komar dalyvavo žiemojančių paukščių skaičiavimo akcijoje „Paukščiai prie mano namų“. Mokiniai Nemenčinėlės bei Neries upių krantuose aptiko net 173 antis. Grįžę į gimnaziją žiūrėjo dokumentinį filmą apie šiuos vandens paukščius.

Projekto Erasmus+ „Birds without Borders” / „Paukščiai be sienų” susitikimas svetingoje Turkijoje

Spalio 21-26 d. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos projekto Erasmus+ dalyviai migruojančius paukščius šį kartą vyko stebėti į saulėtąją Turkiją, kur Juodosios jūros pakrantėje, Samsun mieste vyko jau ketvirtas projekto „Birds without Borders” susitikimas.

Tekkekoy Imam Hatip mokykla projekto dalyvius iš Slovėnijos, Rumunijos, Portugalijos ir Lietuvos pasitiko spalvingais liaudies šokiais. Projekto veikla mokykloje buvo įdomi ir įvairi: dalyviai ant vandens piešė paukščių motyvus senovine technika vadinama „ebrew” bei pasitelkę aerodinamikos dėsnius gamino paukščio pavidalo roketas, kurias vėliau mokyklos kieme paleido į orą. Projekte dalyvaujantys mokiniai atskleidė įvairias su paukščiais susijusias problemas:kartu suvaidino spektaklyje apie paukščių išsaugojimą, Samsun jaunimo centre debatų metu aptarė gyvūnų išnaudojimą pramogoms bei gydant žmones.

Orientacinio žaidimo metu mokiniai galėjo susipažinti su turkiško kaimelio gyvenimu. Apie Samsun miesto istoriją bei šioje teritorijoje gyvenusių pirmykščių žmonių buitį sužinojome miesto muziejuose, kur mūsų mokiniai kartu su bendraamžiais iš kitų šalių sprendė projekto užduotis. Neišdildomą įspūdį paliko Amazon kaimo 850 000 m 2 kompleksas, kur pasak vietos legendos 2000 -1000 pr.m.e. gyveno valdingos ir karingos moterys, vadinamos amazonėmis.

Aplankėme paukščių rojumi vadinamą Kizilirmak upės deltoje išsidėsčiusį rezervatą – Bafrą, kur aptinkama net 322 paukčių rūšių. Čia stebėjome pelikanus, garnius, antis ir kitus vandens paukščius, kuriems Bafra yra svarbi stotelė keliaujant į Afriką. Prof. Dr. Sancar BARIS bei Assoc, Prof. Dr. Kiraz ERCIYAS YAVUZ papasakojo apie migruojančių paukščių registraciją ir žiedavimą. Kartu su ornitologais projekto dalyviai apėjo paukščių gaudyklas, stebėjo žiedavimą bei galėjo paleisti jau sužieduotus paukščius.

Plaukdami laivu Kizilirmak upe ne tik grožėjomės nepamirštamais vaizdais: didingu Sahinkaya tarpekliu, kaimeliu su mečete ant kalno bei sklandančiais padebesyse vanagais, bet ir skanavome turkiškus kebabus.Labai pamėgome turkišką arbatą, kuri yra gaminama garinimo būdu ir pateikiama mažose tulpės formos stiklinėse, beje tulpė yra Turkijos nacionalinė gėlė. Per dieną turkai gali išgerti mažiausiai 15 stiklinių arbatos.

Dalyviai iš įvairių projekto šalių tradiciškai pristatė savo nacionalinius skanėstus miesto pokylių salėje, kur susirinko mažiausiai 200 miesto gyventojų. Čia mus priėmė ypač šiltai: buvome vaišinami įvairiais turkiškais valgiais, saldumynais. O po to, kai išlydėjome visus bernukus bei vyrus, prasidėjo „Henna Night” (lt. Hennos naktis) – turkiškas mergvakaris, kuomet mušant didžiuliam būgnui bei skambant žvangiems tamburinams linksmai šoko ir dainavo visos merginos ir moterys, kurių amžius buvo nuo 5 iki 95 metų. Tikra vakarėlio kulminacija tapo inscenizacija nacionaliniais turkiškais kostiumais, kuomet jaunąjai ant plaštakos piešiama henna dažais. Toks „įšventinimas” taip pat atliekamas ir jaunuoliui išeinant į karuomenę bei aukojant avinėlius per religines šventes. Pasinaudojome puikia proga aplankyti Stambulo istorines įžymybes – Mėlynąją mečetę bei Sofijos soborą.

Visą projekto savaitę mus lydėjo turkiškas svetingumas bei geranoriškumas. Esami be galo dėkingi Tekkekoy Imam Hatip mokyklos mokytojams, mokiniams bei jų šeimoms už nepamirštamą savaitę, kurią praleidome kartu Samsun mieste. Tokiu būdu mūsų bendras pomėgis – paukščiai – sudarė galimybę projekto dalyviams priartėti prie turtingos turkų kultūros ir pažinti puikius žmones.

Inesa Rusecka, Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Pasaulinė tvarkymosi diena

Rugsėjo 21 d., šeštadienį, daugiau nei 150 pasaulio valstybių dalyvavo tarptautinės “Darom” akcijos inicijuotoje World Cleanup Day arba Pasaulinėje tvarkymosi dienoje, kuomet buvo tvarkomi nacionaliniai ir regioniniai parkai, miškai, ežerų ir upių pakrantės. Mūsų gimnazijos mokinių grupė kartu su mokytojomis R. Komar ir S. Gvozdovič prisijungė prie šios iniciatyvos – išvyko prie Gėlos ežero bei sutvarkė paplūdimį.

O viskas prasidėjo 2018 m., kai grupė jaunuolių, startavus dviem ERASMUS + projektams „Birds without Borders“ („Paukščiai be sienų“) ir „Incubator for Future European Entrepreneurs“ („Ateities Europos verslininkų inkubatorius“), rugsėjo 15 d. prisijungė prie savanoriškos pasaulinės akcijos „Darom 2018″/ „Let’s Do It 2018“ ir darbavosi Pavilnių regioniniame parke – tvarkė Sapiegos poilsio taką. Šiemet 8-9 klasių mokiniai nusprendė tęsti šią tradiciją ir sutvarkyti savo miestelio apylinkes.

Po sunkių darbų prie Nemenčinės Gėlos ežero surengė bendrą flashmob‘ą bei kepė gardėsius. Grįžo visi lengvai nuvargę, sušlapę, bet patenkinti nuveiktais darbais.

Anglų kalbos vyr. mokytoja Sabina Gvozdovič

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.