Erasmus+ projektas “BwB” Įveikė dar vieną žiemos iššūkį

Vykdant tarptautinį projektą ERASMUS+ “Birds without Borders” /„Paukščiai be sienų“ ir tradicinę Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyvą, kurios tikslas yra ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir įvertinti vandens paukščių populiaciją vakarinėje Palearktikos dalyje, sausio 16d. , paspaudus nemažam šaltukui nedidelė mūsų gimnazijos mokinių grupė, vadovaujama biologijos mokytojos Reginos Komar ir anglų kalbos mokytojos Sabinos Gvozdovič, leidosi link upės stebėti ir suskaičiuoti žiemojančių vandens paukščių. Nei daugybė apribojimų susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu nei stingdantis šaltis neišgąsdino mūsų – šiltai apsirengę ir apsiginklavę žiūronais , įveikėme šį iššūkį. Brisdami per sniego pusnis palei Nemenčios upės krantą ir nuo Neries žiočių link „naujojo“ tilto, pamatėme du pilkus garnius (lot. Ardeacinerea), dvi gulbes giesmininkes (lot. Cygnuscygnus) ir net 557 didžiąsias antis (lot. Anasplatyrhynchos).

Tarptautinio vandens paukščių surašymo (angl. International Waterbird Census – IWC) informacija yra svarbi apsaugant vandens ir pelkių paukščius visame pasaulyje. Lietuvoje Lietuvos ornitologai tyrimus atlieka nuo 2010 m., o apskaitos duomenys kasmet renkami ir siunčiami IWC registrui. Didžiuojamės, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai jau kelerius metus iš eilės prisideda prie tokios įdomios ir svarbios iniciatyvos.

Projekto „BwB“ darbo grupė

AKCIJA IR FOTO KONKURSAS „Lesinkime paukščius žiemą“

Spustelėjus šaltukui ir žemę, medžius apklojus sniegui, mes skubame pasigrožėti puikiais vaizdais ir pasidžiaugti žiemos linksmybėmis, o štai paukščiams tai yra sunkus išbandymas.

Kviečiame prisijungti prie projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ akcijos „Lesinkime paukščius žiemą“ – įsirengti lesyklėles, reguliariai lesinti paukščius ir atsiųsti atskrendančių prie jūsų lesyklos paukštelių nuotraukas savo biologijos arba anglų kalbos mokytojams.

Visi mokiniai dalyvavę konkurse ir atsiuntę SAVO lesyklėlių nuotraukas gaus projekto dovanėles, o didžiausi gamtos mylėtojai, kurie dar parašys lesyklėlės dienoraštį su nuotraukomis, bus pakviesti pavasarį į ornitologinę išvyką.

Mūsų projekto partneris, ornitologas Gediminas Petkus paaiškino svarbiausias paukščių lesinimo taisykles.

Kada lesinti?
Nepradėkime paukščius lesinti per anksti , o paspaudus šaltukui bei prisnigus ir pradėjus paukščiams berti sėklų nenustokime rūpintis sparnuočiais iki pat pavasario. Mat, paukščiai pripranta prie lesinimo vietos ir vos kelias dienas neradus maisto lesyklėlėje gali žūti. Todėl svarbu kasdien vis papildyti maistelio lesyklėlėje.

Kokia lesyklėlė?
G.Petkus ragina kiekvieną pilietį įsirengti lesyklėlę ir padėti paukščiams žiemą“, o lesyklėlę galima pasigaminti ir pačiam.
Ornitologas patarė, kad lesyklą galima pasigaminti ir iš plastikinio butelio- tiesiog išpjauti kelias landas bei pranerti kelis pieštukus per tas landas, kad paukščiai turėtų kur tupėti. Į butelio vidų reikia priberti saulėgrąžų ar kruopų ir pakabinti ant medžio ar pritvirtinti prie palangės iš lauko pusės.

Kuom lesinti?
Paukščius G.Petkus pataria lesinti įvairiu maistu. Pavyzdžiui, vabzdžialesiams paukščiams, tokiems kaip zylės, geniai, bukučiai, tinka saulėgrąžos, linų, spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai. Sparnuočius galima lesinti ir varškės, kruopų grūdeliais, obuolių skiltelėmis, virtais ryžiais, avižiniais dribsniais.

Kada nutraukti lesinimą?
Ornitologas paaiškino, kad kai pradeda tirpti sniegas galima po truputėlį mažinti kiekį, bet iš karto nenutraukti. Tada jau paukščiai patys susiranda maisto.

Paukščių lesinimas yra atsakinga pareiga, kurios kartą ėmęsis – turi tęsti iki pavasario.

Daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/5-taisykles-kaip-lesinti-paukscius-ziema.d?id=60176399

Delfi straipsnio santrauką parengė Erasmus+ „Birds without Borders“ projekto darbo grupė

Turiningas gamtos mylėtojų rytas

Spalio 17 d. yra didžioji paukščių šventė visame pasaulyje, angliškai vadinama „October Big Day“. Šia proga Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos 5-12 klasių mokiniai besidominantys gamta, o ypač paukščiais, su mokytojais vyko stebėti paukščius . Prisijungti prie šios akcijos pakvietė LOD (Lietuvos Ornitologų Draugijos) ornitologai.

Edukacinės veiklos, organizuotos projekto Erasmus+ „Birds without Borders „/“Paukščiai be sienų“ metu moksleiviai stebėdami paukščius per žiūronus, turėjo nustatyti jų rūšį, o tai atlikti jiems padėjo biologijos mokytoja Regina Komar. Stebėjimus įrašėme į mobiliąją aplikaciją „eBird“. Buvo aptikti 68 paukščiai, kurie priskiriami 12 rūšių. Paukščių stebėjimas vyko miške ir prie Arvydų tvenkinių, kur paukščiai tykojo grobio, nes tuo metu buvo nuleidžiamas vanduo žuvinguose tvenkiniuose. Pastebėjome tokių rūšių paukščius: gulbė nebylė (20), didžioji antis (2), pilkoji gervė (5), pilkasis garnys (1), didysis baltasis garnys (3), javinė lingė (1), paprastaisi suopis (5), vidutinis margasis genys (1), pilkoji varna (11), kranklys (3), kikilis (14), alksninukas (2).

Mokiniai išvykos metu pažino įvairių paukščių skrydžio ypatumus, pamatė jų buveines. Gamtos mylėtojai liko labai patenkinti šiuo edukaciniu užsiėmimu bei pasidalijo savo įspūdžiais:

Laksan, 5b kl.: „Išvyka labai patiko, pamačiau daug paukščių, taip pat prie vandens telkinio išvydau bebrą, jo apgraužtus medžius bei bebro takelį. Išmokau, kad stebint paukščius reikia būti atidžiu, elgtis ramiai ir tyliai.“

Vladislav 5b kl.: „Labai noriu kuo daugiau sužinoti apie paukščius ir jų rūšis, nes jie yra gražūs, gudrūs ir nuostabūs. Išvyka paliko daug gerų įspūdžių.“

Paulina ir Kornelija G3 kl.: „Buvo labai įdomu stebėti paukščius. Mokytoja įdomiai pasakojo apie jų gyvenimą. Turiningai praleidome laiką.“

Tomas G1a kl.: „Sužinojome paukščių pavadinimus net keturiomis kalbomis: lenkų, lietuvių, anglų ir lotynų, o tai pravers ateityje studijuojant gamtos mokslus .“

Monika Losinska G4 kl. mokinė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Mieli Tėveliai, Mokytojai, Mokiniai, Administracija,

Nuo spalio 16 d. projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ dalyviai renka aukas gandro, kuris dėl sužeisto sparno neišskrido į šiltuosius kraštus, gydymui bei maitinimui.

Šeštadienį prie nelaimėlio prisijungė kitas gandras – kodėl šis paukštis grįžo, kol kas nėra aišku. Šiuo metu abu paukščiai yra kaime apie 30 km nuo Nemenčinės.

Auką galima palikti raštinėje (1 korpuse) ją užregistravus aukų žurnale. Kaip pavyks gelbėti gandrus, parašysime gimnazijos internetinėje svetainėje.

Jei surinksime daugiau aukų nei prireiks šių gandrų poreikiams, nupirksime lesalo bei pašarų gyvūnų prieglaudos augintiniams.

Galite išrinkti ir vardus šiems gandrams – pasiūlymus galite parašyti registracijos žurnale.

Nelikime abejingi gandrų likimui.

Ši nuotrauka, kur matosi du gandrai lizde, buvo padaryta šeštadienį, spalio 17 d.

Projekto Erasmus+ „Birds without Borders “ darbo grupė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą

Projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ ornitologinė išvyka

Gaivų birželio rytą Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos aktyviausi Erasmus+ „Birds without Borders“ projekto paukščių stebėjimo ir foto konkurso „Nuostabūs paukščiai“ dalyviai, mokytojos bei tėvų atstovė leidosi į išvyką stebėti paukščių.

Verkių regioniniame parke mus pasitiko LOD (Lietuvos ornitologijos draugijos) atstovas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas Gediminas Petkus, paskui kurį mes pėdinome kalnuoto parko takeliais, klausydamiesi paukščių giesmių bei stebėdami juos per žiūronus. Įspūdingas Verkių regioninio parko, išdėstyto ant vingiuojančios Neries kranto, kraštovaizdis su trykštančiu šaltiniu puikiai nuteikė jaunus paukščių stebėtojus. Nenuostabu, kad daugiausiai sutikome kikilių, mat tai yra gausiausia Lietuvoje gyvenanti paukščių rūšis. Ornitologas Gediminas atskleidė mokiniams daug įdomių faktų apie sutiktus paukščius. Vienas nuostabiausių faktų buvo tai, kad sutikti čiurliai skrieja 160 km/val. greičiu ir gali gyventi net 10 mėnesių ore nenusileisdami, nes dėl trumpų kojyčių jiems labai sunku pakilti nuo žemės į orą ir jiems net gali prireikti žmogaus pagalbos. Verkių parke apžiūrėjome ne tik inkilus, iškeltus paukščiams (tame tarpe pelėdoms, dančiasnapiams), bet ir šikšnosparniams, kurių Verkių parke gyvena net 12 rūšių (Lietuvoje iš viso yra 14 rūšių šių skraidančių žinduolių). Išvykos dalyviams pasisekė – jie girdėjo vieną mažiausių Lietuvos paukščių– karietaitę. Jauni gamtos mylėtojai tyrinėjo gamtą ir savarankiškai – mobiliojo telefono pagalba, pasinaudoję ornitologo Gedimino pristatyta išmaniąja programėle „iNaturalist“ padėsiančią atpažinti gyvus organizmus. Dažniausiai mes pastebime laukinius gyvūnus, paukščius, o apie pačius mažiausius miško gyventojus – įvairius vabzdžius – pamirštame. Gamtos mylėtojus nustebino vabzdžių „ viešbutis“ bei speciali drevių konstrukcija, sukurta įtrauktam į Lietuvos raudonąją knygą niūriaspalviui auksavabaliui. Turiningos ekskursijos pabaigoje mokinius labai nudžiugino regioninio parko pasai, kuriuose jie gavo pirmus atspaudus.

Toliau mūsų būrys patraukė į VU Gyvybės centro Zoologijos muziejų apžiūrėti paukščių ir gyvūnų ekspozicijos. Čia mokiniai sužinojo, kokia yra sąveika tarp paukščių, vabzdžių ir gyvūnų, kaip paukščiai-sanitarai gelbsti gyvūnus nuo įvairių kenkėjų. Ypač mokinius sudomino neįprastas eksponatas – didžiulis metalinis lizdas, kurį susuko šarka. VU Gyvybės centre galėjome iš arti apžiūrėti paukščius, kurios sutinkame savo kiemuose bei parkuose ir tai puikiai papildė jaunųjų gamtos bičiulių patirtį, įgytą paukščių stebėjimo metu.

Inesa Rusecka
Erasmus+ „Birds without Borders“ projekto koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.