Koks tai paukštis?

Atsakymą į šį bei daugelį kitų klausimų, susijusių su Lietuvos paukščių gyvenimu, rado programos Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ dalyviai – mokiniai iš 5 Europos šalių: Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos, Turkijos bei Lietuvos. Projekto tikslas – suteikti mokiniams galimybę pažinti savo krašto bei kitų šalių paukščius, sužinoti apie ekologines problemas bei kaip jos yra sprendžiamos, tapti labiau empatiškais / atjaučiančiais žmonėmis bei atsakingais piliečiais. Lapkričio 13-17 dienomis projekto dalyviai mokėsi, keliavo, stebėjo Lietuvos paukščius, atliko įvairias užduotis, kurias paruošė Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokytojai.

Projekto partnerių savaitės metu jaunimas aptarė globalias ekologines problemas, susijusias su plastiku bei palygino, kaip jų šalių vyriausybė sprendžia sąvartynų, atliekų rūšiavimo problemas. Buvo nutarta – kuo mažiau naudoti plastikinių indų, maišų. Gera žinia, kad artimiausiu metu plastikiniai indai nebebus parduodami ES parduotuvėse.

Mokiniai debatavo tema „Ar etiška uždaryti paukščius bei gyvūnus zoologijos sode“, priėjo bendros išvados, kad zoologijos sodų sąlygos turi būti priartintos prie natūralios gyvūnų aplinkos. Zoologijos sodų tema buvo pratęsta Kauno zoologijos sode, kur projekto dalyviai turėjo įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas bei atlikti atitinkamas užduotis. Norėdami pritraukti vietinės bendruomenės dėmesį į paukščių problemas, Nemenčinės daugiafunkciniame centre penkių šalių „aktoriai“ miestelio bendruomenei parodė vaidinimą „Last Zoo“ / „Paskutinis zoologijos sodas“. Scenarijų sukūrė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai.

Apie pelėdų ir kitų plėšrių paukščių veisimą Lietuvoje tarptautinio projekto dalyviai sužinojo besilankydami Vilniaus r. Rudaminos „Pelėdų parke“. Plėšriųjų paukščių veisėjas, turintis 20 metų patirtį, Slavomir Tabėro supažindino su savo augintiniais-13 pelėdų rūšių bei 2 septynmečiais vanagais Cora ir Rocky, šešiamete sakalo patele Eta. Visi buvo sužavėti didžiojo apuoko (lot. Bubo bubo ) patele vardu Glory. Ši pelėdų rūšis yra didžiausia pasaulyje, jų svoris siekia 4,5 kg. Be jų „Pelėdų parke“ gyvena raiboji pelėda, kuri yra viena mažiausių šių paukščių rūšių – jos svoris gali būti vos 30 gramų.

Lapkričio 15-16 d. projekto dalyviai lankėsi Klaipėdos regione: netradicinės pamokos vyko Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos muziejuje (Šilutės rajone), kur mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją per Lietuvą, žiedavimo tikslą bei būdus. Daugiau apie Lietuvoje gyvenančių bei atskrendančių vandens paukščių rūšis, mokiniai sužinojo Klaipėdos Jūrų muziejuje. Prie Kuršių marių stebėjome tiek migruoti besiruošiančius pavienius paukščius – pavyzdžiui, pilkąjį garnį (lot. Ardea cinerea), tiek iš šiaurės žiemoti atskridusius čimčiakus (lot. Carduelis Flammea). Ši rūšis yra paplitusi Eurazijoje iki Europos arktinės pakrantės. Būdami Kintų miškuose girdėjome ir matėme daugiau įdomių paukščių rūšių: mažiausią Lietuvos ir Europos paukštelį – nykštuką (lot. Regulus regulus), vieną retesnių zylių rūšį – uodeguotąją zylę (lot. Aegithalos caudatus), sėslųjį didįjį margą genį (lot. Dendrocopos major). Ryte grožėjomės mus paliekančiu pempių pulku (lot. Vanellus vanellus) bei grakščiais garniais, traukiančiais į šiltuosius kraštus.

Tačiau didžiausią mįslę mums užminė prie Kuršių marių girdimas paukščių klyksmas. Kokie tai paukščiai? Atsakymą išgirdome iš ornitologo Boriso Belchevo, kuris lydėjo mus po Nemuno deltą, kur ir vyko paukščių stebėjimas. Mums labai pasisiekė, kad šias nuostabias gražuoles – gulbes – pavyko pamatyti besiburiuojančias prie marių. Kokiai rūšiai priklauso šie paukščiai? Pabandykite atsakyti patys.

Gulbių nebylių (Cygnus olor) ir gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) išvaizda yra labai panaši – baltas plunksninis apdaras, gulbės nebylės yra nežymiai didesnės ir sunkesnės už giesmininkes. Didžiausias skirtumas, kad gulbės nebylės snapas – oranžinis ar rausvai oranžinis, virš snapo yra gerai išsiskiriantis juodas gumbas, o giesmininkės snapas yra geltonas, be to, ji neturi gumbo virš snapo. Gulbės nebylės skrisdamos leidžia į kriuksėjimą panašius garsus – jos taip komunikuoja. Gulbių giesmininkių giesmės – melodingos ir garsios – vėlų ir tylų vakarą skamba ypač įspūdingai. (Vikipedijos informacija)

Erasmus+ projekto “Birds without Borders” koordinatorė
Inesa Rusecka

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Akcija „Padėk paukščiams žiemą“

Ar žinote, kad žiemą maži paukšteliai žūsta neradę po sniegu lesalo? Kiekvienas gali padėti sparnuočiams.

Projektas „Paukščiai be sienų“ kviečia gimnazijos bendruomenės narius: mokinius, tėvelius, mokytojus bei visus darbuotojus prisijungti prie šios akcijos – pagaminti paukščių lesyklėlę.

Kaip pasigaminti lesyklėlę?
Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio butelio – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Lesyklėlei galima panaudoti tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Patarimų galima rasti youtube.com.

Tik nepamirškite, kad lesyklėlė turi būti ekologiška (netoksiška paukščiams), negali būti ryški (kad neatbaidytų paukštelių), pakabinta vietoje, kur paukščių negali pasiekti katės.

Kokį dėti lesalą?
Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus lašinukus.

Daugelis paukščių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti baltos duonos ir nesūdytų lašinukų mišinį.

Pats didžiausias skanėstas paukščiams – saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklėlių lankytojai.

Dalyvavę šioje akcijoje mokiniai turės galimybę toliau dalyvauti projekte „BwB“ bei stebėti paukščius. Erasmus+ projektas „Birds without Borders“ apdovanos aktyviausius mokinius.

Anksčiau konkursuose dalyvavę mokiniai turėjo galimybę nemokamai vykti į kiną, Rudaminoje stebėti pelėdas, gavo mažas dovanėles.

Laukiame Jūsų lesyklėlių nuotraukų – gali būti su savo atvaizdu – iki gruodžio 2 d. (imtinai). Nuotraukas siųskite anglų kalbos mokytojams per el. dienyną.

Daugiau informacijos suteiks biologijos bei anglų kalbos mokytojai.

Nepamirškite, kad paukščiai kasdien lauks lesalo, o ir jo negavę gali žūti – neapvilkite sparnuočių, o jie Jus džiugins iki pavasario.

Informacija paruošta remiantis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono PALTANAVIČIAUS pokalbiu. Skaityti visą straipsnį.>>>

http://baltictravelnews.com/modules/printer_view/print_view.php?pub_id=43484&l=lt

Projekto veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Kvietimas

Kviečiame Nemenčinės tėvelius su vaikučiais ir kitus miesto gyventojus atvykti į Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ renginį, kuris vyks lapkričio 17 d. (šeštadienį) 16 val. Nemenčinės Daugiafunciniame kultūros centre.

Programoje matysite:

  • projekto partnerių mokyklų prisistatymą,
  • projekto savaitės ataskaitą,
  • trumpą Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinių koncertą,
  • vaidinimą „Last Zoo“ / „Paskutinis zoologijos sodas“.

Projekto svečiai iš Rumunijos, Turkijos, Slovėnijos bei Portugalijos pavaišins savo tradiciniais gardėsiais.

Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ darbo grupė

Anonsas

Norime pasidžiaugti kartu su gimnazijos bendruomene, kad jau netrukus, lapkričio 12-18 dienomis mūsų miestelyje bei gimnazijoje lankysis didelis būrys mokinių ir mokytojų, atstovaujančių Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ (“Paukščiai be sienų“) partnerines mokyklas iš Rumunijos, Turkijos, Slovėnijos, Portugalijos.

Neabejojame, kad mūsų bendruomenė bus jiems svetinga ir draugiška.

Atsiprašome už galimus nepatogumus.

Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ darbo grupė

„Skrisk, paukšteli, skrisk…“

Vos išaušus spalio 6-osios rytui projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ dalyviai bei gausus būrys gamtos mylėtojų – viso net 53 asmenys – iš Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos leidosi į kelionę į Žuvinto biosferos rezervatą Alytaus rajone. Šios išvykos, kurią pavadinome „Skrisk, paukšteli, skrisk“, tikslas – paminėti 25-ąsias “ Birdwatch“ (Lietuvoje renginys vadinamas „Paukščių palydos“) metines, kuomet įvairiose Europos šalyse yra išlydimi į šiltus kraštus išskrendantys paukščiai.

Mus lydėjo sėkmė – jau pro autobuso langus matėme į pietus traukiančias žąsis, pempes, kelis plėšrius paukščius, šarką… Mokiniai klausėsi liūdnos legendos apie Žuvinto ežerą bei tikros istorijos apie garsų gamtininką Vytautą Nedzinską, atidavusį 37 metus Žuvinto rezervatui, kuris ir pasiglemžė jo gyvybę. Išsamiau apie ežerą ir jo paukščius dalyviai sužinojo pasižiūrėję Žuvinto edukacinio centro filmą apie rezervatą bei aplankę gausią paukščių ekspoziciją. O čia ir prasidėjo mūsų nuotykiai: kilome į bokštą, kur stebėjome paukščius per žiūronus bei galingą teleskopą – matėme daug vandens paukščių – gulbių, kormoranų ir net du erelius, ėjome prie tinklų, kur gaudomi ir žieduojami paukščiai. Toliau Žuvinto pažintiniu taku brovėmės pro nendres, pasiekėme ornitologinį bokštą. Iš čia matėme gražuolį baltasparnį garnį. Lipome į Prelomčiškių piliakalnį, kur mums atsivėrė kvapą gniaužiantis vaizdas į Dusios ežerą ir jį lankančius paukščius. Paskutinė mūsų kelionės stotelė – Metelių rezervatas. Čia mokiniai noriai bei entuziazmu įsitraukė į edukacinius žaidimus bei viktoriną Metelių edukaciniame centre, o ežero kranto bangomuša bei auksinis smėlis mums priminė Baltijos jūrą.

Grįžome ne tik daugiau sužinoję apie Lietuvos paukščius, bet ir šiek tiek geresni, jautresni mūsų aplinkai. Šios edukacinės kelionės įspūdžius mokiniai pavaizdavo savo piešiniuose projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ konkursui „Skrisk, paukšteli, skrisk“.

Esame labai dėkingi Žuvinto biosferos rezervato direktoriui Arūnui Pranaičiui bei ekologui Regimantui Vabuolui, kurie lydėjo mūsų grupę visą popietę ir visam Žuvinto rezervato bei Metelių regioninio parko kolektyvui, kurių darbas yra toks prasmingas ir reikalingas. Rezervato bei regioninio parko administracija padovanojo nuostabius leidinius – už kuriuos širdingai dėkojame – dabar mūsų gimnazijos mokiniai turės galimybę dar geriau pažinti Dzūkijos krašto paukščius.

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.