Sparnuočiams reikalinga mūsų pagalba

K. Parčevskio gimnazijos mokiniai aktyviai dalyvauja projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ vykdomoje akcijoje „Padėkime paukščiams žiemą“.

Pasiruošimas paukščių lesinimui vyko nuo gruodžio mėnesio, kuomet 8a, G2b klasių mokiniai, vadovaujant biologijos mokytojai Reginai Komar, aiškino jaunesniems draugams, kodėl svarbu lesinti paukščius žiemą. 1-8 klasių mokiniai sužinojo, kokie paukščiai žiemoja pas mus, kaip jie išlaiko šilumą, kaip pasigaminti lesyklėles, kuo galima lesinti paukščius. Mokinių piešiniai šia tema papuošė gimnazijos koridorius. Geriausių piešinių autoriai gavo dovanėles – projekto atšvaitus.

Smagu, kad apie 40 gimnazijos mokinių dalyvavo lesyklėlių akcijoje ir atsiuntė savo lesyklėlių nuotraukas. Atšvaitai, kuriuos gavo šie mokiniai primins jiems apie įsipareigojimą lesinti sparnuočius.

Projekto „Birds without Borders“ savanoriai nepamiršo ir vandens paukščių. Sausio 24 d., spaudžiant dideliam speigui, G1b mokiniai nuskubėjo prie Nemenčios upelio lesinti antis.

Didelės sniego pusnys ir šaltukas yra sunkus išbandymas paukščiams ir jiems reikia mūsų pagalbos. Į lesyklėlę labiausiai tinka berti sėklas (nekepintas ir nesūdytas), grūdus arba pakabinti lašinius (šviežius). Vandens paukščiams labiausiai tinka kukurūzai (konservuoti), žali žirneliai (atšaldyti), suplėšyti salotų lapai, grūdai. Ornitologai primena, kad paukščius negalima maitinti batonu – tai kenkia jų sveikatai.

Nepamirškite lesinti paukščius žiemojančius Jūsų kaimynystėje!

Inesa Rusecka
Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Erasmus+ projektas “Birds without Borders”

Prabėgo, praūžė Erasmus+ projekto “Birds without Borders” / „Paukščiai be sienų“ pirmasis susitikimas, vykęs šį projektą koordinuojančioje institucijoje – Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje . Visą savaitę mūsų gimnazijos 8,9 klasių mokiniai bendravo, gilinosi į ekologines problemas, labiau pažino paukščius kartu su 20 bendraamžių iš Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos bei Turkijos, kuriuos lydėjo 11 užsienio mokytojų.

Lapkričio 13 d. svetingai sutikome užsienio mokinius bei mokytojus, susipažinome, vyko šalių, miestų bei mokyklų pristatymas. Mūsų gimnazijos mokiniai paruošė pateiktis su įdomiais faktais apie Lietuvos paukščius, padovanojo kiekvienai mokyklai mūsų gimnazijos mokinių bei mokytojų padarytą plakatą „Nemenčinės apylinkių paukščiai“ . Kiekviena projekto mokykla pristatė – kiek jų šalyje yra paplitusi plastiko bei šiukšlių problema bei kaip ji sprendžiama. Buvo nutarta – naudoti kuo mažiau plastiko. Pirmadienį 4,5,7 klasių mokiniai vyko į Rudaminą “Pelėdų parką” , kur pelėdų veisėjas V. Tabero supažindino su savo augintiniais – 13 pelėdų, 2 vanagais, sakalu.

Lapkričio 14 d. mokiniai dalyvavo debatuose, kurie buvo surengti K. Parčevskio gimnazijoje. Mokiniai karštai diskutavo su kitų šalių bendraamžiais apie tai, ar etiška laikyti gyvūnus bei paukščius narvuose. Laimėtojai buvo renkami žiūrovų, “Kahoot” programos pagalba. Vėliau mūsų projekto dalyviai vyko į filmo “Sengirė” uždarą seansą. Puiki dokumentinė juosta privertė žiūrovus tiek pasijuokti, tiek paslapčia nubraukti ašarą – visi pasijutome tarsi miško ramybėje ir tapome kiek geresni . Vėliau, Valdovų rūmuose, susipažino su Lietuvos istorija – pateiktų užduočių metu jie turėjo nufotografuoti paukštį bei aprašyti laikotarpį, kurį tas paukštis buvo galėjęs matyti. Vakare svečiai grožėjosi apšviestomis Vilniaus senamiesčio gatvėmis žaisdami orientacinį žaidimą.

Lapkričio 15 d. projekto dalyviai išvyko į pažintinę kelionę į pajūrį. Pirmas stotelė buvo Kauno zoologijos sode, kur mokiniai galėjo pamatyti tiek Lietuvoje gyvenančių tiek tropinių paukščių rūšis. Tądien mus laukė apsilankymas Ventės rago ornitologinės stoties muziejuje, kuriame mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją bei žiedavimą. Vakarą vainikavo tradicinių dešrelių kepimas kartu ir dalijimasis dienos įspūdžiais.

Lapkričio 16 d. prasidėjo ypač anksti – vos švintant, kai su ornitologu Borisu Belchevu išvykome stebėti paukščių prie Kuršių marių bei Kintų miškuose. Buvome “apsiginklavę” žiūronais bei noru pažinti bei pamatyti kuo įvairesnes paukščių rūšis. Pažintinė kelionė Klaipėdos regione baigėsi edukaciniais užsiėmimais Klaipėdos jūrų muziejuje, kuomet mokiniai daugiau sužinojo apie vandens paukščius. Čia visus pralinksmino pingvinai, užbūrė įvairių rūšių tropinės žuvytės.

Lapkričio 17 d. mokiniai pristatė gimnazijos bei miestelio bendruomenei vaidinimą “Last Zoo” / „Paskutinis zoologijos sodas“. Vaidino tarptautinė “aktorių” komanda: po 2 aktorius iš kiekvienos šalies. Siužetą bei dekoracijas kūrė K.Parčevskio gimnazijos mokiniai. Esame labai dėkingi mokyklos bendruomenei, prisidėjusiai prie “paukščių” kostiumų: kas sukūrė, kas paskolino.

Po vaidinimo žiūrovai galėjo pasivaišinti užsienietiškais bei lietuviškais gardėsiais, o mokiniai dar ir pašokti diskotekoje, po kurios jaunimui buvo sunku išsiskirti – liejosi ašarų upės. Kitądien visi svečiai, kaip migruojantys paukščiai, išskrido… Dabar visi laukia naujų susitikimų partnerių šalyse.

Inesa Rusecka
Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Koks tai paukštis?

Atsakymą į šį bei daugelį kitų klausimų, susijusių su Lietuvos paukščių gyvenimu, rado programos Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ dalyviai – mokiniai iš 5 Europos šalių: Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos, Turkijos bei Lietuvos. Projekto tikslas – suteikti mokiniams galimybę pažinti savo krašto bei kitų šalių paukščius, sužinoti apie ekologines problemas bei kaip jos yra sprendžiamos, tapti labiau empatiškais / atjaučiančiais žmonėmis bei atsakingais piliečiais. Lapkričio 13-17 dienomis projekto dalyviai mokėsi, keliavo, stebėjo Lietuvos paukščius, atliko įvairias užduotis, kurias paruošė Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokytojai.

Projekto partnerių savaitės metu jaunimas aptarė globalias ekologines problemas, susijusias su plastiku bei palygino, kaip jų šalių vyriausybė sprendžia sąvartynų, atliekų rūšiavimo problemas. Buvo nutarta – kuo mažiau naudoti plastikinių indų, maišų. Gera žinia, kad artimiausiu metu plastikiniai indai nebebus parduodami ES parduotuvėse.

Mokiniai debatavo tema „Ar etiška uždaryti paukščius bei gyvūnus zoologijos sode“, priėjo bendros išvados, kad zoologijos sodų sąlygos turi būti priartintos prie natūralios gyvūnų aplinkos. Zoologijos sodų tema buvo pratęsta Kauno zoologijos sode, kur projekto dalyviai turėjo įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas bei atlikti atitinkamas užduotis. Norėdami pritraukti vietinės bendruomenės dėmesį į paukščių problemas, Nemenčinės daugiafunkciniame centre penkių šalių „aktoriai“ miestelio bendruomenei parodė vaidinimą „Last Zoo“ / „Paskutinis zoologijos sodas“. Scenarijų sukūrė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai.

Apie pelėdų ir kitų plėšrių paukščių veisimą Lietuvoje tarptautinio projekto dalyviai sužinojo besilankydami Vilniaus r. Rudaminos „Pelėdų parke“. Plėšriųjų paukščių veisėjas, turintis 20 metų patirtį, Slavomir Tabėro supažindino su savo augintiniais-13 pelėdų rūšių bei 2 septynmečiais vanagais Cora ir Rocky, šešiamete sakalo patele Eta. Visi buvo sužavėti didžiojo apuoko (lot. Bubo bubo ) patele vardu Glory. Ši pelėdų rūšis yra didžiausia pasaulyje, jų svoris siekia 4,5 kg. Be jų „Pelėdų parke“ gyvena raiboji pelėda, kuri yra viena mažiausių šių paukščių rūšių – jos svoris gali būti vos 30 gramų.

Lapkričio 15-16 d. projekto dalyviai lankėsi Klaipėdos regione: netradicinės pamokos vyko Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos muziejuje (Šilutės rajone), kur mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją per Lietuvą, žiedavimo tikslą bei būdus. Daugiau apie Lietuvoje gyvenančių bei atskrendančių vandens paukščių rūšis, mokiniai sužinojo Klaipėdos Jūrų muziejuje. Prie Kuršių marių stebėjome tiek migruoti besiruošiančius pavienius paukščius – pavyzdžiui, pilkąjį garnį (lot. Ardea cinerea), tiek iš šiaurės žiemoti atskridusius čimčiakus (lot. Carduelis Flammea). Ši rūšis yra paplitusi Eurazijoje iki Europos arktinės pakrantės. Būdami Kintų miškuose girdėjome ir matėme daugiau įdomių paukščių rūšių: mažiausią Lietuvos ir Europos paukštelį – nykštuką (lot. Regulus regulus), vieną retesnių zylių rūšį – uodeguotąją zylę (lot. Aegithalos caudatus), sėslųjį didįjį margą genį (lot. Dendrocopos major). Ryte grožėjomės mus paliekančiu pempių pulku (lot. Vanellus vanellus) bei grakščiais garniais, traukiančiais į šiltuosius kraštus.

Tačiau didžiausią mįslę mums užminė prie Kuršių marių girdimas paukščių klyksmas. Kokie tai paukščiai? Atsakymą išgirdome iš ornitologo Boriso Belchevo, kuris lydėjo mus po Nemuno deltą, kur ir vyko paukščių stebėjimas. Mums labai pasisiekė, kad šias nuostabias gražuoles – gulbes – pavyko pamatyti besiburiuojančias prie marių. Kokiai rūšiai priklauso šie paukščiai? Pabandykite atsakyti patys.

Gulbių nebylių (Cygnus olor) ir gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) išvaizda yra labai panaši – baltas plunksninis apdaras, gulbės nebylės yra nežymiai didesnės ir sunkesnės už giesmininkes. Didžiausias skirtumas, kad gulbės nebylės snapas – oranžinis ar rausvai oranžinis, virš snapo yra gerai išsiskiriantis juodas gumbas, o giesmininkės snapas yra geltonas, be to, ji neturi gumbo virš snapo. Gulbės nebylės skrisdamos leidžia į kriuksėjimą panašius garsus – jos taip komunikuoja. Gulbių giesmininkių giesmės – melodingos ir garsios – vėlų ir tylų vakarą skamba ypač įspūdingai. (Vikipedijos informacija)

Erasmus+ projekto “Birds without Borders” koordinatorė
Inesa Rusecka

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Akcija „Padėk paukščiams žiemą“

Ar žinote, kad žiemą maži paukšteliai žūsta neradę po sniegu lesalo? Kiekvienas gali padėti sparnuočiams.

Projektas „Paukščiai be sienų“ kviečia gimnazijos bendruomenės narius: mokinius, tėvelius, mokytojus bei visus darbuotojus prisijungti prie šios akcijos – pagaminti paukščių lesyklėlę.

Kaip pasigaminti lesyklėlę?
Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio butelio – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Lesyklėlei galima panaudoti tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Patarimų galima rasti youtube.com.

Tik nepamirškite, kad lesyklėlė turi būti ekologiška (netoksiška paukščiams), negali būti ryški (kad neatbaidytų paukštelių), pakabinta vietoje, kur paukščių negali pasiekti katės.

Kokį dėti lesalą?
Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus lašinukus.

Daugelis paukščių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti baltos duonos ir nesūdytų lašinukų mišinį.

Pats didžiausias skanėstas paukščiams – saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklėlių lankytojai.

Dalyvavę šioje akcijoje mokiniai turės galimybę toliau dalyvauti projekte „BwB“ bei stebėti paukščius. Erasmus+ projektas „Birds without Borders“ apdovanos aktyviausius mokinius.

Anksčiau konkursuose dalyvavę mokiniai turėjo galimybę nemokamai vykti į kiną, Rudaminoje stebėti pelėdas, gavo mažas dovanėles.

Laukiame Jūsų lesyklėlių nuotraukų – gali būti su savo atvaizdu – iki gruodžio 2 d. (imtinai). Nuotraukas siųskite anglų kalbos mokytojams per el. dienyną.

Daugiau informacijos suteiks biologijos bei anglų kalbos mokytojai.

Nepamirškite, kad paukščiai kasdien lauks lesalo, o ir jo negavę gali žūti – neapvilkite sparnuočių, o jie Jus džiugins iki pavasario.

Informacija paruošta remiantis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono PALTANAVIČIAUS pokalbiu. Skaityti visą straipsnį.>>>

http://baltictravelnews.com/modules/printer_view/print_view.php?pub_id=43484&l=lt

Projekto veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Kvietimas

Kviečiame Nemenčinės tėvelius su vaikučiais ir kitus miesto gyventojus atvykti į Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ renginį, kuris vyks lapkričio 17 d. (šeštadienį) 16 val. Nemenčinės Daugiafunciniame kultūros centre.

Programoje matysite:

  • projekto partnerių mokyklų prisistatymą,
  • projekto savaitės ataskaitą,
  • trumpą Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinių koncertą,
  • vaidinimą „Last Zoo“ / „Paskutinis zoologijos sodas“.

Projekto svečiai iš Rumunijos, Turkijos, Slovėnijos bei Portugalijos pavaišins savo tradiciniais gardėsiais.

Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ darbo grupė