Comenius projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ foto – paroda

FVF

Europos dienos proga mokinius bei mokytojus kviečiame į Comenius projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ foto – parodą, kurioje projekto dalyviai pristato nuotraukas apie projekto veiklas, maisto gaminimą, partnerių mokyklas, bei atskleidžia projekto šalių būdingus bruožus, lankytinas vietas.

Korpusas Nr. 1, 2 aukštas prie 124 kab. – stendas apie projekto veiklą Italijoje

Korpusas Nr.2, 1 aukštas , priešais rūbinę – stendas apie projekto veiklą Vokietijoje

Korpusas Nr.2, 2 aukštas , užsienio kalbų koridorius – stendas apie projekto veiklą Turkijoje bei Čekijos respublikoje. Čia pat yra 4 nauji informaciniai plakatai apie projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ šalis.

Projekto koordinatorė Inesa Rusecka

 

Gimnazistai ieškodami naujo skonio, rado draugų

FVF

Per dvejus metus „FVF: Friendship Via Flavor- Flavor Via Friendship“ dalyviai patyrė neįtikėtinų nuotykių vykdami į projekto partnerių mokyklas miestuose Langen (Vokietija), Českie Budejovice (Čekijos respublika), Caltanissetta (Italija) , Antaliją (Turkija) bei priimant užsienio partnerius savo miestelyje, Nemenčinėje (Vilniaus raj.). Pagrindinis kelionių tikslas buvo pažinti kitų šalių tradicijas ir papročius, gaminant ir ragaujant tradicinius patiekalus bei skleisti žinią apie Lietuvą bei jos kultūrinį paveldą. Projekto metu į užsienį vyko 12 mokytojų bei 16 mokinių, o Lietuvoje priėmėm 25 užsienio svečius.

Kelionės į kitas šalis buvo kupinos netikėtų atradimų. Bremerhaveno muziejuje „Klimahouse“ (Vokietijoje) per pusdienį  nukeliavome  per visą  žemės skritulio 8 paralelę ir susipažinome su žmonių iš 9 klimatinių zonų (5 kontinentų) buitimi: Samoa genčių trobelėje galėjome prisėsti ant medinės skrynios, dengtos austu kilimėliu ir pažiūrėti video filmą apie vietinius vestuvių papročius, o Nigerijos dykumą vaizduojančioje didžiulėje patalpoj pajutome troškulį, nes temperatūra čia siekia bemaž 30 laipsnių Celsijaus, tačiau atsigaivinome vėsinančiu šaltinio vandeniu patekę iš „dykumos“ į „atogrąžos miškus“…

Pragos gastronomijos muziejuje tarsi  laiko mašina nukeliavome į praeitį  ir sužinojome, kaip nuo senų senovės iki nudienos žmonės gaminosi  maistą,  matėme keisčiausius maisto gaminimo prietaisus, kurie buvo naudojami kol atsirado naujos technologijos. Šiame muziejuje, talkinant muziejaus darbuotojams, galėjome pagal senovinį čekų receptą iškepti tradicinius keksiukus „babovka“. O štai čekiško miesto Krumlov rūmų muziejuje galėjome pasigrožėti  Europos karališkųjų  šeimų sidabru bei porcelianu serviruotais stalais bei  juos supančiu prabangiu interjeru. Čia taip pat matėme „juodąją“ viduramžių  virtuvę, iš kurios maistas buvo keliamas  iki karališkųjų rūmų senoviniu „ liftu“, o  mums nusileidus į didžiulį požeminį kambarį – šaldytuvą, bemat  mus sukaustė šaltukas.

Autentiškus pojūčius patyrė užsienio partneriai  per Užgavėnes, vasario mėnesį apsilankę etnografiniame Rumšiškių muziejuje, kur senovinėje lietuvių trobelėje ant kopūstų lapo  kepė bulvinius blynus, pašaudami juos į tikrą krosnį. Pagamintas  patiekalas ištirpo ant mūsų lėkščių – toks jis buvo skanus išalkusiems projekto dalyviams, tiek mūsiškiams tiek užsieniečiams.  Rumšiškėse mus laukė išbandymas šalčiu – „ne savo lėkštėje“ jautėsi ypač italai ir turkai, kuriems temperatūros skirtumas tą dieną siekė 20 laipsnių . Tačiau visus sušildė laužas, kur buvo deginama „Morė“  bei linksmas  „lašininio “ (turkas) ir „kanapinio“ (italas) mūšis. Be to, buvo smagu pažaisti tradicinius lietuviškus žaidimus ir pasivažinėti vežimu su arkliais, užsidėjus tradicines užgavėnių kaukes.

Kiekvienoje šalyje gaminome tradicinius patiekalus : Vokietijos partnerių  mokykloje – moliūgo sriubą bei pyragą, Čekijoje – trijų patiekalų tradicinius pietus, vietinėje maisto pramonės kolegijoje,  Italijos šiuolaikiniame restorane (Mozzarino mieste)  gaminome mėsos ir ryžių kukulius „arrangini“ bei sicilijetišką picą, Nemenčinės mokykloje kepėme tradicinius žagarėlius, gaminome  tinginuką bei kitus konditerijos gaminius, Antalijoje kepėme tradicinius turkiškus kebabus specialiai įrengtoje grilio aikštelėje prie pat jūros.

Taip pat teko ragauti  įdomiausių patiekalų. Ar teko girdėti, kad bulviniai blynai yra valgomi su lašiša ir obuolių tyre… vienu metu?  Būtent taip juos skanauja Heseno žemių vokiečiai.  Taip pat įsitikinome, kad sicilietiškos picos padas yra žymiai storesnis, nei mums įprastos itališkosios picos, kuo galėjome įsitikinti vienoje Palermo  kavinėje. Aplankėme garsius  žuvies restoranus Italijoje Agrigento mieste, Vokietijoje  „Last Point before New York“ Bremerhavėne, bei Čekijoje „Šupina ir Šupinka“ Trebono mieste.  Visų šių restoranų patiekalai buvo gan gurmaniški: Vokietijoje plekšnė buvo pateikta su mažytėmis krevetėmis, Italijoje mums pateikė  įvairiausių jūros gėrybių, o Čekijoje skanavome keptas karpių „juosteles“ bei ikrų sriubą. O štai plaukiant laivu Turkijoje į Kekenovos sąlą skanavome dorado žuvies. Įspūdingiausias buvo „Šilale“ restoranas Turkijos kalnuose, kur kalnų upelis yra ranka pasiekiamas restorano svečiams, sėdintiems ant specialių pagalvėlių ir kilimėlių prie rytietiško žemo staliuko, virš galvos plevesuoja baldachinas, o mediniais laipteliais laksto antys. O štai lietuviškus patiekalus mūsų svečiai galėjo įvertinti jaukioje „Forto dvaro“ restorano  aplinkoje Vilniuje, dvelkiančioje Lietuvos didikų istorija. Svečiams buvo neįprasta paragauti mūsų  burokėlių , grybų ar raugintų kopūstų sriubos, pateiktos duonos kepale.  Jie mandagiai padėkojo už cepelinus bei koldūnus bei atsargiai paragavo vėdarų (žinome, visi buvo įspėti dėl patiekalų sudedamųjų dalių). Trakuose, tradiciniame karaimų restorane svečiai paskanavo kibinų iš avienos, kurie turkams priminė jų nacionalinius patiekalus.

Būdami užsienyje projekto dalyviai sužinojo aibę įdomiausių kultūrinių dalykų, susijusių su maistu . Buvo įdomu matyti, kaip Katanijos picos kepėjas, gamindamas mums  picą, meta tešlą virš galvos  ir… pagaunaJ. Vokiečiai turi skanių patiekalų su tradiciniais „grunkohl“ kopūstais, kurie nėra paplitę Lietuvoje ir pamokė mus tradicinių žaidimų, susijusių su šių kopūstų valgymo švente. Sužinojome, kad turkai tradiciškai palieka savo avalynę už namo durų, bet to nereikalauja iš svečių. Turkiški mantai yra panašūs į mūsų koldūnus, bet yra labai maži ir valgomi su „airanu“ (vietine jogurto rūšimi). O štai čekų tradicinis ruletas „kniedlik“  yra gaminamas iš duonos, susuktas į virtuvinį rankšluostį verdamas, o tada pjaunamas siūlu.

Gamindami bei ragaudami maistą, nepamiršome ir apie estetiškąją maisto pusę: Italijoje patobulinome savo stalo manieras, mokėmės dailiai išpjaustyti moliūgą bei įvairiausiomis daržovėmis  papuošti stalą, čekai parodė kaip galima išpaišyti keraminius gaminius Velykoms, Vokietijoje išpaišėme prijuostes projekto logotipu ir išdrožėme šaukštus iš medžio, Turkijoje prisilietėm prie ebru – piešimo ant vandens – meno ir papuošėme dailiais ebru ornamentais medinius stalo įrankius, o štai mes pamokėme partnerius pagaminti Kaziuko mugės verbas bei stalo dekoracijas iš įvairiausių prieskonių bei susirinkę Lietuvoje partneriai mokėsi austi Nemenčinės etnografiniame muziejuje.

Jauni žmonės, dalyvavę projekte tarsi „kitų kampu“ pamatė maisto gaminimą, perprato skirtumą tarp jų pamėgto greito maisto bei kokybiškų patiekalų, dauguma dalyvių pradėjo daugiau domėtis maisto gaminimu ir gaminti patys (taip prisipažino net projekte dalyvavę vaikinai). Be to projekto dalyviai patobulino anglų kalbos, IT, darbo komandoje įgūdžius, praplėtė savo akiratį vykdami į daugybę įdomiausių ekskursijų, projektas skatino lyderystę tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių.

Tarp galutinių projekto rezultatų yra daugiakalbis kasdieninių frazių bei maisto gaminimo terminų žodynas su patarlėmis apie maistą (projekto kalbomis), projekto plakatas bei kalendorius apie projekto veiklas, lankstinukai apie projekto partnerių kultūrinius paminklus, statistinė projekto vertinimo analizė, daugybė video filmų, prezentacijų apie tradicines projektų šalių šventes. Visa projekto „Friendship Via Flavor“ medžiaga yra prieinama  Etwinning bei European Shared Treasures duomenų bazėje įvedus projekto/institucijos pavadinimą.

Bet svarbiausia yra tai, kad projekto metu užsimezgė draugystės tarp jaunimo iš įvairių šalių, nepaisant atstumų, socialinių, kultūrinių  ar net religinių skirtumų .  Projekto pavadinimas  pasiteisino posakį-  ieškodami skonio, radome ir draugystę, kuri taip pat padėjo atrasti visą skonių paletę.

Projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė Inesa Rusecka

Projekto veikla finansuojama Europos Komisijos, o Lietuvoje Comenius projektų veiklą administruoja „Švietimo mainų paramos fondas“.

Kelionė į Antaliją

FVF

Gegužės 3-10 dienomis mūsų gimnazijos mokiniai kartu su mokytojais aplankė gražų miestą Turkijoje – Antaliją, kuris yra įsikūręs pietvakarių Turkijoje, Viduržemio jūroje ir esąs 2046 km nuo Nemenčinės.
Pristatymo tema buvo tradicinės lietuvių vestuvės, kurios buvo linksmai parodytos. Ant mūsų stalo buvo tradicinis lietuviškas kepinys „Šakotis“, skirtingos dešros, meduoliai ir gira, mokiniai pasipuošė rūtų vainikėliais, o ant liemens puikavosi lietuvių liaudies šokių diržai. Po pristatymo dalyvavome labai įdomioje pamokoje, kur mokėmės ebru (piešimo dažais ant vandens), kiekvienas pasigamino tikrą meno kūrinį atminimui.

Moksleiviai ir mokytojai turėjo galimybę paragauti tradicinių turkų virtuvės patiekalų. Tai buvo Baklava (saldus pyragaitis), įvairios daržovės kartu su ryžiais ir kepta vištiena, turkų tradicinės duonos – gozleme, žuvies, keptos ant ugnies, arbatos tradiciniuose puodeliuose – Bardak ir daugelio kitų skanių bei nekasdieniškų patiekalų.

Mūsų draugai aplankė Aspendos teatrą, The Lara Beach paplūdimį, Minicity muziejų su mažais Turkijos miestų paminklais, uostus ir juose esančius laivus. Jie dalyvavo kelionėje laivu, kurios metu plaukiojo po neregėto grožio vietas. Lankėsi Alanijos pilyje, Skėčių gatvėje, Duden kriokliuose. Viešnagės savaitę buvo surengtas jubiliejinis tradicinių turkų šokių kolektyvo „HDNDance“ koncertas.
Po kelionės liko nuostabiausi bei įspūdingiausi prisiminimai, džiaugiamės, kad turėjome galimybę aplankyti naują šalį, susipažinti su įvairių šalių kultūra ir susidraugauti su naujais žmonėmis.

Elžbieta Vysocka, G4

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Kviečiame į koncertą!

FVF-kvietimas-i-koncerta-2015-02

Gimnazijos administraciją, mokytojus, tėvelius, projekto dalyvius, 8-G4 klasių mokinius bei Nemenčinės bendruomenę kviečiame į koncertą, skirtą Comenius projekto „Friendship Via Flavour“ užsienio partneriams, kuriame dalyvaus vieni geriausių mūsų Gimnazijos talentų: šokių kolektyvas „Perla“, solistai Joanna Koleva, Juljan Germanovič, akordeonistas Ernestas Petkevičius, gimnazijos vokalinis ansamblis bei šiuolaikinių šokių grupė.

Koncertas vyks vasario 17d. 17:00 Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre. Po renginio gimnazijos mokinius bei svečius kviečiame į diskoteką.

Nuo vasario 15 iki 22d. projekto partneriai iš Čekijos, Sicilijos, Turkijos ir Vokietijos viešės mūsų gimnazijoje. Comenius Projekto „Friendship Via Flavour“ dalyviai pasistengs atrasti bei pristatyti savo šalies kulinarinio paveldo sąsajas su projekto šalių tradiciniais patiekalais.

Taigi ateikite ir paragaukite tradicinių Čekijos, Italijos, Turkijos bei Vokietijos patiekalų – visa tai rasite tik šio renginio metu po mūsų gimnazijos stogu.

O integraciniai žaidimai, užsiėmimai pagal pomėgius po partnerių prezentacijų suteiks jums puikią galimybę susirasti naujų draugų tarp projekto užsienio partnerių.

Projekto veikla finansuojama Europos Komisijos, o Lietuvoje Comenius projektų veiklą administruoja „Švietimo mainų paramos fondas“.

Renginys “Visi skirtingi – visi panašūs”, skirtas tolerancijos dienai

FVF

Atrodo, jog kur benuvažiuotum visur tiek daug skirtingo: kultūra, tradicijos, etiketas, namai, parduotuvės, žmonės, oras. Bet juk tarp mūsų tiek daug bendro. Mes galime juoktis iš tų pačių dalykų, turėti tokią pačią gyvenimo sistemą, mylėti tuos pačius dalykus. Būtent tai, dėka Comenius projekto „FVF: Friendship Via Flavour“ renginio „All different – All Simlar“ ( lt.“Visi skirtingi – visi panašūs”), lapkričio 17d. bandė įrodyti 2,3,4,a,b,c klasės mokiniai, kurie turėjo galimybę pažinti šalių partnerių skirtumus ir panašumus su savo gimtine. Renginys buvo skirtas tarptautinei tolerancijos dienai.

Pats renginys buvo skirtas mūsų panašumams bei skirtumams, vaikai kaip itin guvios mažosios asmenybės greitai perprato eigą. Visų pirma susidomėjo tuo, kad pas juos atvyko ,,vyresnieji mokslo kolegos”, įdėmiai apžiūrinėjo kiekvieną bei su ironiška šypsena veide klijavo lipdukus. Mūsų grupę sudarė ,,keliautojai”, buvę partnerių šalyse, kiekvienas papasakojome apie tai, ką įspūdingo matėme Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, bei ką tikimės pamatyti Turkijoje. Vaikai aktyviai dalyvavo, atsakinėjo į klausimus, dalijosi blynų valgymo ypatumais savo krašte bei juokingai šmaikštavo.

Vėliau paklausėme, kas jiems labiausiai įsiminė ir visi kaip vienas šūktelėjo, jog tai, kad Vokietijos mokyklos koridoriuose galima važinėtis riedučiais bei riedlentėm. Žinoma, tai visų vaikų svajonė. Po renginio paprašėme mažuosius nupiešti pastebėtus panašumus. Mums buvo malonu jaunuosius moksleivius supažindinti su gyvenimu kitose šalyse, parodyti jiems, jog už jų kaimo ribų yra dar didelis platus, nepažintas pasaulis.

Galime ginčytis, jog vokiečiai yra pedantai, o prancūzai yra snobai, bet mes visi esame kilę iš vienos genties, ką mums ir įrodė mažieji, juk panašumų buvo daug daugiau negu skirtumų. Mūsų ateities karta tai suprato, o mes?

Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos
g3b kl. mokinė E. Borkovska

Savo mintimis pasidalino mokytojos, organizavusios renginį.

Pradinių klasių vyresnioji anglų kalbos mokytoja, Sabina Gvozdovič:

Projekto poveikis pradinukams yra teigiamas. Jauniausiems mokiniams patinka dalyvauti projekto renginiuose, nes tai juos skatina mokytis anglų kalbos, jie labiau stengiasi pamokų metu. Džiugu, kad projekto dėka sužino daug naujo bei gauna mažas dovanėles.

Projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė, Inesa Rusecka:

Pagal galimybes stengiamės į projektų veiklą įtraukti jauniausių klasių mokinius, kuriems akistata su kita kultūra padeda plėsti akiratį. Taip pat tai yra ksenofobijos, kuri ,deja, nėra svetima mūsų bendruomenėje, prevencija. Projektas formuoja teigiamą požiūrį į kitas kalbas, kultūras. Renginio „All Different – All Simlar“ metu akcentavome, kad, nepaisant skirtingų kalbų, esame panašūs su kitų šalių žmonėmis. Džiugu, kad vaikai pastebėjo net ir subtilius panašumus. Be to, taip skiepijame pradinukams susidomėjimą užsienio kalbomis, ypač anglų kalba.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.