Koks tai paukštis?

Atsakymą į šį bei daugelį kitų klausimų, susijusių su Lietuvos paukščių gyvenimu, rado programos Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ dalyviai – mokiniai iš 5 Europos šalių: Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos, Turkijos bei Lietuvos. Projekto tikslas – suteikti mokiniams galimybę pažinti savo krašto bei kitų šalių paukščius, sužinoti apie ekologines problemas bei kaip jos yra sprendžiamos, tapti labiau empatiškais / atjaučiančiais žmonėmis bei atsakingais piliečiais. Lapkričio 13-17 dienomis projekto dalyviai mokėsi, keliavo, stebėjo Lietuvos paukščius, atliko įvairias užduotis, kurias paruošė Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokytojai.

Projekto partnerių savaitės metu jaunimas aptarė globalias ekologines problemas, susijusias su plastiku bei palygino, kaip jų šalių vyriausybė sprendžia sąvartynų, atliekų rūšiavimo problemas. Buvo nutarta – kuo mažiau naudoti plastikinių indų, maišų. Gera žinia, kad artimiausiu metu plastikiniai indai nebebus parduodami ES parduotuvėse.

Mokiniai debatavo tema „Ar etiška uždaryti paukščius bei gyvūnus zoologijos sode“, priėjo bendros išvados, kad zoologijos sodų sąlygos turi būti priartintos prie natūralios gyvūnų aplinkos. Zoologijos sodų tema buvo pratęsta Kauno zoologijos sode, kur projekto dalyviai turėjo įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas bei atlikti atitinkamas užduotis. Norėdami pritraukti vietinės bendruomenės dėmesį į paukščių problemas, Nemenčinės daugiafunkciniame centre penkių šalių „aktoriai“ miestelio bendruomenei parodė vaidinimą „Last Zoo“ / „Paskutinis zoologijos sodas“. Scenarijų sukūrė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai.

Apie pelėdų ir kitų plėšrių paukščių veisimą Lietuvoje tarptautinio projekto dalyviai sužinojo besilankydami Vilniaus r. Rudaminos „Pelėdų parke“. Plėšriųjų paukščių veisėjas, turintis 20 metų patirtį, Slavomir Tabėro supažindino su savo augintiniais-13 pelėdų rūšių bei 2 septynmečiais vanagais Cora ir Rocky, šešiamete sakalo patele Eta. Visi buvo sužavėti didžiojo apuoko (lot. Bubo bubo ) patele vardu Glory. Ši pelėdų rūšis yra didžiausia pasaulyje, jų svoris siekia 4,5 kg. Be jų „Pelėdų parke“ gyvena raiboji pelėda, kuri yra viena mažiausių šių paukščių rūšių – jos svoris gali būti vos 30 gramų.

Lapkričio 15-16 d. projekto dalyviai lankėsi Klaipėdos regione: netradicinės pamokos vyko Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos muziejuje (Šilutės rajone), kur mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją per Lietuvą, žiedavimo tikslą bei būdus. Daugiau apie Lietuvoje gyvenančių bei atskrendančių vandens paukščių rūšis, mokiniai sužinojo Klaipėdos Jūrų muziejuje. Prie Kuršių marių stebėjome tiek migruoti besiruošiančius pavienius paukščius – pavyzdžiui, pilkąjį garnį (lot. Ardea cinerea), tiek iš šiaurės žiemoti atskridusius čimčiakus (lot. Carduelis Flammea). Ši rūšis yra paplitusi Eurazijoje iki Europos arktinės pakrantės. Būdami Kintų miškuose girdėjome ir matėme daugiau įdomių paukščių rūšių: mažiausią Lietuvos ir Europos paukštelį – nykštuką (lot. Regulus regulus), vieną retesnių zylių rūšį – uodeguotąją zylę (lot. Aegithalos caudatus), sėslųjį didįjį margą genį (lot. Dendrocopos major). Ryte grožėjomės mus paliekančiu pempių pulku (lot. Vanellus vanellus) bei grakščiais garniais, traukiančiais į šiltuosius kraštus.

Tačiau didžiausią mįslę mums užminė prie Kuršių marių girdimas paukščių klyksmas. Kokie tai paukščiai? Atsakymą išgirdome iš ornitologo Boriso Belchevo, kuris lydėjo mus po Nemuno deltą, kur ir vyko paukščių stebėjimas. Mums labai pasisiekė, kad šias nuostabias gražuoles – gulbes – pavyko pamatyti besiburiuojančias prie marių. Kokiai rūšiai priklauso šie paukščiai? Pabandykite atsakyti patys.

Gulbių nebylių (Cygnus olor) ir gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) išvaizda yra labai panaši – baltas plunksninis apdaras, gulbės nebylės yra nežymiai didesnės ir sunkesnės už giesmininkes. Didžiausias skirtumas, kad gulbės nebylės snapas – oranžinis ar rausvai oranžinis, virš snapo yra gerai išsiskiriantis juodas gumbas, o giesmininkės snapas yra geltonas, be to, ji neturi gumbo virš snapo. Gulbės nebylės skrisdamos leidžia į kriuksėjimą panašius garsus – jos taip komunikuoja. Gulbių giesmininkių giesmės – melodingos ir garsios – vėlų ir tylų vakarą skamba ypač įspūdingai. (Vikipedijos informacija)

Erasmus+ projekto “Birds without Borders” koordinatorė
Inesa Rusecka

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Print Friendly, PDF & Email

Comments are closed.