Spalio 21-26 d. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos projekto Erasmus+ dalyviai migruojančius paukščius šį kartą vyko stebėti į saulėtąją Turkiją, kur Juodosios jūros pakrantėje, Samsun mieste vyko jau ketvirtas projekto „Birds without Borders” susitikimas.
Tekkekoy Imam Hatip mokykla projekto dalyvius iš Slovėnijos, Rumunijos, Portugalijos ir Lietuvos pasitiko spalvingais liaudies šokiais. Projekto veikla mokykloje buvo įdomi ir įvairi: dalyviai ant vandens piešė paukščių motyvus senovine technika vadinama „ebrew” bei pasitelkę aerodinamikos dėsnius gamino paukščio pavidalo roketas, kurias vėliau mokyklos kieme paleido į orą. Projekte dalyvaujantys mokiniai atskleidė įvairias su paukščiais susijusias problemas:kartu suvaidino spektaklyje apie paukščių išsaugojimą, Samsun jaunimo centre debatų metu aptarė gyvūnų išnaudojimą pramogoms bei gydant žmones.
Orientacinio žaidimo metu mokiniai galėjo susipažinti su turkiško kaimelio gyvenimu. Apie Samsun miesto istoriją bei šioje teritorijoje gyvenusių pirmykščių žmonių buitį sužinojome miesto muziejuose, kur mūsų mokiniai kartu su bendraamžiais iš kitų šalių sprendė projekto užduotis. Neišdildomą įspūdį paliko Amazon kaimo 850 000 m 2 kompleksas, kur pasak vietos legendos 2000 -1000 pr.m.e. gyveno valdingos ir karingos moterys, vadinamos amazonėmis.
Aplankėme paukščių rojumi vadinamą Kizilirmak upės deltoje išsidėsčiusį rezervatą – Bafrą, kur aptinkama net 322 paukčių rūšių. Čia stebėjome pelikanus, garnius, antis ir kitus vandens paukščius, kuriems Bafra yra svarbi stotelė keliaujant į Afriką. Prof. Dr. Sancar BARIS bei Assoc, Prof. Dr. Kiraz ERCIYAS YAVUZ papasakojo apie migruojančių paukščių registraciją ir žiedavimą. Kartu su ornitologais projekto dalyviai apėjo paukščių gaudyklas, stebėjo žiedavimą bei galėjo paleisti jau sužieduotus paukščius.
Plaukdami laivu Kizilirmak upe ne tik grožėjomės nepamirštamais vaizdais: didingu Sahinkaya tarpekliu, kaimeliu su mečete ant kalno bei sklandančiais padebesyse vanagais, bet ir skanavome turkiškus kebabus.Labai pamėgome turkišką arbatą, kuri yra gaminama garinimo būdu ir pateikiama mažose tulpės formos stiklinėse, beje tulpė yra Turkijos nacionalinė gėlė. Per dieną turkai gali išgerti mažiausiai 15 stiklinių arbatos.
Dalyviai iš įvairių projekto šalių tradiciškai pristatė savo nacionalinius skanėstus miesto pokylių salėje, kur susirinko mažiausiai 200 miesto gyventojų. Čia mus priėmė ypač šiltai: buvome vaišinami įvairiais turkiškais valgiais, saldumynais. O po to, kai išlydėjome visus bernukus bei vyrus, prasidėjo „Henna Night” (lt. Hennos naktis) – turkiškas mergvakaris, kuomet mušant didžiuliam būgnui bei skambant žvangiems tamburinams linksmai šoko ir dainavo visos merginos ir moterys, kurių amžius buvo nuo 5 iki 95 metų. Tikra vakarėlio kulminacija tapo inscenizacija nacionaliniais turkiškais kostiumais, kuomet jaunąjai ant plaštakos piešiama henna dažais. Toks „įšventinimas” taip pat atliekamas ir jaunuoliui išeinant į karuomenę bei aukojant avinėlius per religines šventes. Pasinaudojome puikia proga aplankyti Stambulo istorines įžymybes – Mėlynąją mečetę bei Sofijos soborą.
Visą projekto savaitę mus lydėjo turkiškas svetingumas bei geranoriškumas. Esami be galo dėkingi Tekkekoy Imam Hatip mokyklos mokytojams, mokiniams bei jų šeimoms už nepamirštamą savaitę, kurią praleidome kartu Samsun mieste. Tokiu būdu mūsų bendras pomėgis – paukščiai – sudarė galimybę projekto dalyviams priartėti prie turtingos turkų kultūros ir pažinti puikius žmones.
Inesa Rusecka, Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė
Veikla yra finansuojama programos Erasmus+
Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.
