Rasų kapinės – seniausios Vilniuje. Jos įsteigtos 1796 metais. Iki XIX a. pradžios žmonių palaikai būdavo laidojami miestuose prie bažnyčių šventorių. Tačiau laikui bėgant prie bažnyčių pradėjo stigti vietos, tad kapinės pradėtos steigti miesto pakraščiuose.
Spalio 26 d. istorijos-etnografijos būrelio „Łupaszka” mokiniai su istorijos mokytoja A. Kirilova išvyko tvarkyti kapinių. Ruduo – lapų kritimo metas. Artėja Vėlinės. Smagu, kai nukritę lapai čeža po kojomis, bet… kapinės turi būti sutvarkytos – lapai sugrėbti, išnešti. Mokiniai nuoširdžiai grėbė lapus, sugrėbtus – nešė iš kapinių. Po talkos aplankėme J. Pilsudskio širdies kapą, uždegėme žvakutes.
Ši talka – ne tik talka, bet ir sugrįžimas prie mūsų istorijos, literatūros šaknų.
