Geriausia mokykla – geriausias mokytojas

Lapkričio 28d. Lenkų kultūros namuose įvyko konkurso „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ apdovanojimai. Tai jau XXIV konkursas, kurį organizuoja Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“. Mūsų gimnazija gali pasigirti puikiais įvertinimais, nes esame geriausia Vilniaus apskrities lenkiška gimnazija. Geriausia matematikos mokytoja – V. Tumaš, lenkų kalbos – A. Sudenis bei istorijos – V. Borkovska. Didžiausi sveikinimai rusų klb. mokytojai S. Kačanovskai, kuri buvo apdovanota medaliu už mokinių ugdymą.

Erasmus+ projektas “Birds without Borders”

Prabėgo, praūžė Erasmus+ projekto “Birds without Borders” / „Paukščiai be sienų“ pirmasis susitikimas, vykęs šį projektą koordinuojančioje institucijoje – Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje . Visą savaitę mūsų gimnazijos 8,9 klasių mokiniai bendravo, gilinosi į ekologines problemas, labiau pažino paukščius kartu su 20 bendraamžių iš Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos bei Turkijos, kuriuos lydėjo 11 užsienio mokytojų.

Lapkričio 13 d. svetingai sutikome užsienio mokinius bei mokytojus, susipažinome, vyko šalių, miestų bei mokyklų pristatymas. Mūsų gimnazijos mokiniai paruošė pateiktis su įdomiais faktais apie Lietuvos paukščius, padovanojo kiekvienai mokyklai mūsų gimnazijos mokinių bei mokytojų padarytą plakatą „Nemenčinės apylinkių paukščiai“ . Kiekviena projekto mokykla pristatė – kiek jų šalyje yra paplitusi plastiko bei šiukšlių problema bei kaip ji sprendžiama. Buvo nutarta – naudoti kuo mažiau plastiko. Pirmadienį 4,5,7 klasių mokiniai vyko į Rudaminą “Pelėdų parką” , kur pelėdų veisėjas V. Tabero supažindino su savo augintiniais – 13 pelėdų, 2 vanagais, sakalu.

Lapkričio 14 d. mokiniai dalyvavo debatuose, kurie buvo surengti K. Parčevskio gimnazijoje. Mokiniai karštai diskutavo su kitų šalių bendraamžiais apie tai, ar etiška laikyti gyvūnus bei paukščius narvuose. Laimėtojai buvo renkami žiūrovų, “Kahoot” programos pagalba. Vėliau mūsų projekto dalyviai vyko į filmo “Sengirė” uždarą seansą. Puiki dokumentinė juosta privertė žiūrovus tiek pasijuokti, tiek paslapčia nubraukti ašarą – visi pasijutome tarsi miško ramybėje ir tapome kiek geresni . Vėliau, Valdovų rūmuose, susipažino su Lietuvos istorija – pateiktų užduočių metu jie turėjo nufotografuoti paukštį bei aprašyti laikotarpį, kurį tas paukštis buvo galėjęs matyti. Vakare svečiai grožėjosi apšviestomis Vilniaus senamiesčio gatvėmis žaisdami orientacinį žaidimą.

Lapkričio 15 d. projekto dalyviai išvyko į pažintinę kelionę į pajūrį. Pirmas stotelė buvo Kauno zoologijos sode, kur mokiniai galėjo pamatyti tiek Lietuvoje gyvenančių tiek tropinių paukščių rūšis. Tądien mus laukė apsilankymas Ventės rago ornitologinės stoties muziejuje, kuriame mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją bei žiedavimą. Vakarą vainikavo tradicinių dešrelių kepimas kartu ir dalijimasis dienos įspūdžiais.

Lapkričio 16 d. prasidėjo ypač anksti – vos švintant, kai su ornitologu Borisu Belchevu išvykome stebėti paukščių prie Kuršių marių bei Kintų miškuose. Buvome “apsiginklavę” žiūronais bei noru pažinti bei pamatyti kuo įvairesnes paukščių rūšis. Pažintinė kelionė Klaipėdos regione baigėsi edukaciniais užsiėmimais Klaipėdos jūrų muziejuje, kuomet mokiniai daugiau sužinojo apie vandens paukščius. Čia visus pralinksmino pingvinai, užbūrė įvairių rūšių tropinės žuvytės.

Lapkričio 17 d. mokiniai pristatė gimnazijos bei miestelio bendruomenei vaidinimą “Last Zoo” / „Paskutinis zoologijos sodas“. Vaidino tarptautinė “aktorių” komanda: po 2 aktorius iš kiekvienos šalies. Siužetą bei dekoracijas kūrė K.Parčevskio gimnazijos mokiniai. Esame labai dėkingi mokyklos bendruomenei, prisidėjusiai prie “paukščių” kostiumų: kas sukūrė, kas paskolino.

Po vaidinimo žiūrovai galėjo pasivaišinti užsienietiškais bei lietuviškais gardėsiais, o mokiniai dar ir pašokti diskotekoje, po kurios jaunimui buvo sunku išsiskirti – liejosi ašarų upės. Kitądien visi svečiai, kaip migruojantys paukščiai, išskrido… Dabar visi laukia naujų susitikimų partnerių šalyse.

Inesa Rusecka
Erasmus+ projekto „Bird without Borders” koordinatorė

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Koks tai paukštis?

Atsakymą į šį bei daugelį kitų klausimų, susijusių su Lietuvos paukščių gyvenimu, rado programos Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ / „Paukščiai be sienų“ dalyviai – mokiniai iš 5 Europos šalių: Rumunijos, Slovėnijos, Portugalijos, Turkijos bei Lietuvos. Projekto tikslas – suteikti mokiniams galimybę pažinti savo krašto bei kitų šalių paukščius, sužinoti apie ekologines problemas bei kaip jos yra sprendžiamos, tapti labiau empatiškais / atjaučiančiais žmonėmis bei atsakingais piliečiais. Lapkričio 13-17 dienomis projekto dalyviai mokėsi, keliavo, stebėjo Lietuvos paukščius, atliko įvairias užduotis, kurias paruošė Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokytojai.

Projekto partnerių savaitės metu jaunimas aptarė globalias ekologines problemas, susijusias su plastiku bei palygino, kaip jų šalių vyriausybė sprendžia sąvartynų, atliekų rūšiavimo problemas. Buvo nutarta – kuo mažiau naudoti plastikinių indų, maišų. Gera žinia, kad artimiausiu metu plastikiniai indai nebebus parduodami ES parduotuvėse.

Mokiniai debatavo tema „Ar etiška uždaryti paukščius bei gyvūnus zoologijos sode“, priėjo bendros išvados, kad zoologijos sodų sąlygos turi būti priartintos prie natūralios gyvūnų aplinkos. Zoologijos sodų tema buvo pratęsta Kauno zoologijos sode, kur projekto dalyviai turėjo įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas bei atlikti atitinkamas užduotis. Norėdami pritraukti vietinės bendruomenės dėmesį į paukščių problemas, Nemenčinės daugiafunkciniame centre penkių šalių „aktoriai“ miestelio bendruomenei parodė vaidinimą „Last Zoo“ / „Paskutinis zoologijos sodas“. Scenarijų sukūrė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai.

Apie pelėdų ir kitų plėšrių paukščių veisimą Lietuvoje tarptautinio projekto dalyviai sužinojo besilankydami Vilniaus r. Rudaminos „Pelėdų parke“. Plėšriųjų paukščių veisėjas, turintis 20 metų patirtį, Slavomir Tabėro supažindino su savo augintiniais-13 pelėdų rūšių bei 2 septynmečiais vanagais Cora ir Rocky, šešiamete sakalo patele Eta. Visi buvo sužavėti didžiojo apuoko (lot. Bubo bubo ) patele vardu Glory. Ši pelėdų rūšis yra didžiausia pasaulyje, jų svoris siekia 4,5 kg. Be jų „Pelėdų parke“ gyvena raiboji pelėda, kuri yra viena mažiausių šių paukščių rūšių – jos svoris gali būti vos 30 gramų.

Lapkričio 15-16 d. projekto dalyviai lankėsi Klaipėdos regione: netradicinės pamokos vyko Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos muziejuje (Šilutės rajone), kur mokiniai sužinojo apie paukščių migraciją per Lietuvą, žiedavimo tikslą bei būdus. Daugiau apie Lietuvoje gyvenančių bei atskrendančių vandens paukščių rūšis, mokiniai sužinojo Klaipėdos Jūrų muziejuje. Prie Kuršių marių stebėjome tiek migruoti besiruošiančius pavienius paukščius – pavyzdžiui, pilkąjį garnį (lot. Ardea cinerea), tiek iš šiaurės žiemoti atskridusius čimčiakus (lot. Carduelis Flammea). Ši rūšis yra paplitusi Eurazijoje iki Europos arktinės pakrantės. Būdami Kintų miškuose girdėjome ir matėme daugiau įdomių paukščių rūšių: mažiausią Lietuvos ir Europos paukštelį – nykštuką (lot. Regulus regulus), vieną retesnių zylių rūšį – uodeguotąją zylę (lot. Aegithalos caudatus), sėslųjį didįjį margą genį (lot. Dendrocopos major). Ryte grožėjomės mus paliekančiu pempių pulku (lot. Vanellus vanellus) bei grakščiais garniais, traukiančiais į šiltuosius kraštus.

Tačiau didžiausią mįslę mums užminė prie Kuršių marių girdimas paukščių klyksmas. Kokie tai paukščiai? Atsakymą išgirdome iš ornitologo Boriso Belchevo, kuris lydėjo mus po Nemuno deltą, kur ir vyko paukščių stebėjimas. Mums labai pasisiekė, kad šias nuostabias gražuoles – gulbes – pavyko pamatyti besiburiuojančias prie marių. Kokiai rūšiai priklauso šie paukščiai? Pabandykite atsakyti patys.

Gulbių nebylių (Cygnus olor) ir gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) išvaizda yra labai panaši – baltas plunksninis apdaras, gulbės nebylės yra nežymiai didesnės ir sunkesnės už giesmininkes. Didžiausias skirtumas, kad gulbės nebylės snapas – oranžinis ar rausvai oranžinis, virš snapo yra gerai išsiskiriantis juodas gumbas, o giesmininkės snapas yra geltonas, be to, ji neturi gumbo virš snapo. Gulbės nebylės skrisdamos leidžia į kriuksėjimą panašius garsus – jos taip komunikuoja. Gulbių giesmininkių giesmės – melodingos ir garsios – vėlų ir tylų vakarą skamba ypač įspūdingai. (Vikipedijos informacija)

Erasmus+ projekto “Birds without Borders” koordinatorė
Inesa Rusecka

Projekto dalyvių nuotraukos. Gulbių nuotrauka yra ornitologo Boriso Belchevo.

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Tarptautinė tolerancijos diena

Lapkričio 16 dieną visas pasaulis minėjo tarptautinę tolerancijos dieną, kuri yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 metų. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę.

Tolerancijos diena buvo minima ir mūsų gimnazijoje – visą savaitę vyko įvairūs renginiai, kabinetų durys pasipuošė įvairiaspalviais raktais (š. m. simbolis), klasių valandėlių metu mokiniai kartu su klasių vadovais kalbėjo apie toleranciją, jos reikšmę mūsų gyvenime.

Konkurso nugalėtojai lankėsi Ignalinoje

Lapkričio 19d. konkurso „Orzełek dla Niepodległej“, skirto Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo 100-čiui paminėti, nugalėtojai – 8b kl. mokiniai kartu su kl. vadove I. Dzvinel išvyko į pažintinę išvyką į Ignaliną. Aštuntokai aplankė „Šakočio” muziejų, kur patys pagamino bei paragavo šį įžymųjį skanėstą.