Lapkričio 3-iosios rytą Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos bendruomenę suvienijo šviesi rimtis ir dėkingumas. Tradiciškai, minint Vėlinių laikotarpį, kartu prisiminėme tuos, kurie savo gyvenimą, žinias ir širdies šilumą atidavė mūsų gimnazijai bei jos mokiniams – anapilin išėjusius mokytojus.
Šią ramią rudens dieną aplankėme gimnazijoje dirbusių pedagogų kapus. Kartu su dabartiniais darbuotojais šioje atminties kelionėje dalyvavo ir mūsų mokytojai senjorai, jau išėję į užtarnautą poilsį. Prie šios gražios iniciatyvos prisijungė ir gimnazijos mokinių tarybos narės Emilija Rynkevič (G1a kl.) bei Inesa Čuchonska (G3a kl.). Toks visos bendruomenės susitelkimas tapo gražiu įrodymu, kad mokytojų paliktas pėdsakas jungia visas kartas.
Ant kolegų kapų sužibusios žvakių liepsnelės tapo tyliu, bet giliu mūsų dėkingumo ženklu. Pagerbimo akimirkas pradėjome nuo buvusio gimnazijos direktoriaus Antano Malinausko kapo. Prie jo laikinai einanti direktorės pareigas Renata Krasowska pasidalino jautriais ir prasmingais žodžiais, skirtais visiems anapilin išėjusiems kolegoms. Ji kalbėjo apie bendrą mokytojų palikimą, jų pasiaukojimą ir gilų pėdsaką, kurį kiekvienas iš jų paliko gimnazijos istorijoje bei mūsų širdyse.
Po šios bendros rimties akimirkos kapinių tyloje jautriai nuskambėjo visų išėjusių mokytojų pavardės. Šis vardų skaitymas priminė, kad mokytojo profesija nesibaigia su paskutiniu skambučiu – visi jie išlieka gyvi mūsų prisiminimuose, kolegiškuose pokalbiuose ir pamokose, kurias iš jų išmokome.
Ši diena dar kartą įrodė, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija yra stipri savo atmintimi. Kol prisimename savo mokytojus, tol jų pradėti darbai ir puoselėtos vertybės gyvuoja kartu su mumis.
Ramybės ir šviesos jų amžinam poilsiui.
Organizacinis komitetas
