Dažnas su liūdesiu pastebi kaimuose jau ištuštėjusius gandralizdžius, juk Baltramiejaus diena, rugpjūčio 24-oji, nuo senovės yra laikoma gandrų išskridimo diena. Po šios dienos likdavo tik ligoti, sužeisti ir nepajėgę išskristi su kitais gandrai.
Iš tikrųjų neretai nutinka taip, kad gandrai pasilieka žiemoti ir tai gali nutikti ne tik dėl to, kad jie neįveiktų tūkstančių kilometrų iki šiltųjų kraštų. Kartais žmonės patys padaro gandrams “meškos paslaugą” juos lepindami ir maitindami, tuomet reguliariai lengvai gaunamas lesalas tampa gera paskata šiems paukščiams nesileisti į varginančią kelionę. Bet ką daryti, jei gandrai visgi liko arba grįžo į ištuštėjusį gandralizdį rudenį? Būtent taip nutiko praėjusiais metais, kuomet spalio pabaigoje Švenčionių rajone buvo pastebėtas vienas gandras, kuris, kaip manoma, išsirito to kaimo teritorijoje esančiame lizde ir jame pasiliko žiemoti. Kaip pasakojo vietiniai gyventojai, jam buvo sužeistas sparnas – jauniklis buvo atsitrenkęs į tvorą besimokydamas skraidyti. Vietiniai gyventojai buvo nusiteikę jaunam paukščiui padėti ir net prisiminė istoriją, kaip viena šio kaimo gyventoja gelbėjo gandrą nuo šalčio žiemą priglausdama jį savo šiltnamyje.
Kadangi mūsų gimnazijos bendruomenė yra neabejinga paukščių gerovei ir vykdo Erasmus+ projektą “Paukščiai be sienų” / “Birds without Borders”, tai ir mes “pasiraitojome rankoves”: konsultavomės su LOD ornitologais, su gyvūnų apsaugos institucijomis ir kitais šios srities žinovais. Išsiaiškinę, kiek gali kainuoti gandro gydymas ir išlaikymas, savo bendruomenėje inicijavome akciją “Gelbėkime gandrą!”. Sparnuočiui pirkdavome maisto, kurį sušerdavo neabejingi vietiniai gyventojai. Buvo tariamasi su veterinarijos gydykla dėl sužeisto sparno diagnostikos bei gydymo, sutarta dėl gandro reabilitacijos Tautmilės prieglaudoje (VŠĮ “Tautmilės globa”). Taip pat buvo pagaminta speciali dėžė gandrui transportuoti. Didžiausias iššūkis buvo privilioti vos galintį skristi gandrą. Palikome savo kontaktus vietiniams gyventojams, kad mūsų “gelbėjimo grupė” būtų laiku informuota ir galėtų atvykti vos jiems sugavus gandrą. Nustebome, kai maždaug po savaitės sužinojome, kad atsirado dar vienas gandras – dabar padėti reikėjo jau dviems nelaimėliams, o oras darėsi vis vėsesnis. Pasak vietinių gyventojų, tarp gandrų prasidėjo tikras karas dėl lizdo ir išlikimo. Svetimas gandras buvo itin agresyvus, todėl baikštus jaunas gandriukas neišgyveno – netrukus sužinojome, kad nebėra ko gelbėti … Liūdna, bet gamtoje vyrauja savi dėsniai.
Nepavykus pagelbėti šiems gandrams, nusprendėme surinktas lėšas perduoti Tautmilei, kuri savo sodyboje globoja sergančius ir nusilpusius gandrus. Į Tautmilės prieglaudą nugabenome surinktas aukas, skirtas gandrams bei daugiau nei 50 kg ėdalo prieglaudos gvūnams, kurį akcijos “Pilnas dubuo” metu paaukojo Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai bei mokytojai.
Nuoširdžiai linkime gandrams sėkmingai nuskristi į tolimas žiemavietes ir laukiame jų sugrįžtančių pavasarį.
Inesa Rusecka, anglų k. mokytoja ekspertė, projektų koordinatorė
Veikla yra finansuojama programos Erasmus+
Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.