Vilnius Guliverio akimis

Ar dangoraižis Guliverį sužavėtų, ar priverstų pasijusti nejaukiai? Ką jis pagalvotų apie skubantį miestą ir jo gyventojus?

Lapkričio 13 d. G1–G4 klasių mokiniai Vilnių tyrinėjo įsivaizduodami, kad jį pirmą kartą regi Guliveris. Lydimi anglų kalbos mokytojų Inesos Ruseckos, Sabinos Gvozdovič ir Jelenos Tuminskos, mokiniai, komandose kūrė trumpus vaidinimus anglų kalba: miesto vaizdai tapo netikėtų susitikimų ir nesusipratimų scenomis. Tiksliau įvardyti veikėjo jausmus ir paaiškinti jo reakcijas padėjo „Nordplus Junior“ projekte CARE taikoma Jausmų rato metodika.

Vėliau mokiniai žiūrėjo pagal Jonathano Swifto kūrinį pastatytą spektaklį „Gulliver’s Travels“. Prieš spektaklį patys pabuvę Guliverio vietoje, scenoje galėjo ieškoti pažįstamų jausmų ir palyginti savo sumanymus su aktorių interpretacija.

Į gimnaziją mokiniai parsivežė įspūdžių ir patirtį, kaip pažįstamas miestas gali pasikeisti, kai į jį pažvelgi kito akimis.

Inesa Rusecka
anglų k. mokytoja ekspertė

M. K. Čiurlionio tapyba ir emocinis raštingumas anglų kalbos pamokoje

Ar tas pats paveikslas visiems sukelia vienodus jausmus? Ar galime suprasti kitų emocijas žvelgdami į meno kūrinį? Į šiuos klausimus spalio 12–13 d. atsakymų ieškojo G1b, 7a ir 8a klasių mokiniai, dalyvaudami tarptautinio Nordplus Junior CARE projekto anglų kalbos pamokose.

Skambant M. K. Čiurlionio muzikai, mokiniai pasinėrė į meno pasaulį, o vėliau tyrinėjo jo paveikslus. Naudodamiesi specialiai parengtu emocijų ratu ir emocijų termometru, jie mokėsi anglų kalba atpažinti, įvardyti ir apibūdinti emocijas, jų intensyvumą bei pagrįsti savo interpretacijas.

Mokiniai taip pat bandė pažvelgti į pasaulį kitų akimis: svarstė, ką galėtų jausti paveikslų veikėjai, kaip jiems padėti, ir atrado, kad tą patį kūrinį kiekvienas gali suprasti skirtingai.

Pamokose taikytos įvairių gebėjimų mokiniams pritaikytos užduotys, individualus ir porinis darbas. Pamokas stebėjo anglų ir lenkų kalbų mokytojai bei mokyklos psichologė.

Šios CARE veiklos parodė, kad menas gali tapti ne tik įkvėpimu kalbėti angliškai, bet ir galimybe geriau pažinti savo bei kitų emocijas.

Inesa Rusecka
Anglų kalbos mokytoja ekspertė
Projekto koordinatorė

Nuotraukos: renginių dalyviai

„Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Šiaurės ministrų taryba negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rugsėjo 28-oji – kalbų, kultūrų ir naujų partnerysčių diena

Rugsėjo 28-oji mūsų gimnazijoje tapo ypatinga diena. Čia vienu metu vyko Europos kalbų dienai skirti renginiai, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir buvo pasirašyta reikšminga bendradarbiavimo sutartis su mokykla iš Tokato (Turkija).

Pirmasis CARE projekto susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius. Jaunuoliai susipažino, pristatė savo šalis bei mokyklas ir mokėsi partnerių kalbos. Nors lietuvių ir latvių kalbos skirtingos, mokiniai netruko pastebėti, kad jose gausu panašių žodžių ir netikėtų lingvistinių sąsajų. Būtent tokie atradimai dar kartą priminė, kad kalbos ne tik skiria, bet ir jungia žmones bei kultūras.

Tą pačią dieną mūsų gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė svarbią bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla iš Tokato. Su šia ugdymo įstaiga gimnazija pradeda naują tarptautinio bendradarbiavimo etapą – kartu rengia naują „Erasmus+“ projektą. Jo metu planuojama kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose.

Nuotoliniame susitikime mūsų mokiniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su partneriais iš Turkijos. Mokinius ypač nustebino tai, kad šioje mokykloje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, kurioje galima mokytis dizaino, kosmetologijos, o mokykla turi net savo TV studiją. Būtent iš jos Turkijos mokinės prisijungė prie bendros nuotolinės pamokos.

Ši pamoka tapo tikra kalbinių atradimų kelione. Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai negirdėta, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, kuriuos buvo girdėję keliaudami po Antaliją. Taip nedidelės kalbinės detalės tapo tiltu tarp dviejų labai skirtingų kultūrų.

Rugsėjo 28-oji simboliškai pažymėjo naujo tarptautinio bendradarbiavimo startą. Tą dieną susitiko Lietuvos, Latvijos ir Turkijos jaunimas, skambėjo skirtingos kalbos, užsimezgė naujos pažintys ir prasidėjo bendros veiklos. O svarbiausia – mokiniai patys įsitikino, kad mokytis kalbų reiškia ne tik įsiminti naujus žodžius. Tai reiškia atrasti kitą žmogų, kitą kultūrą ir pasaulį, kuris yra daug didesnis už mūsų kasdienę aplinką.

 

Inesa Rusecka
Anglų kalbos mokytoja ekspertė
Projekto koordinatorė

Nuotraukos: renginių dalyviai

„Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Šiaurės ministrų taryba negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Laimėtas naujas tarptautinis projektas

Nepaisant rekordinio paraiškų skaičiaus „Nordplus“ programoje, kurioje aktyviai dalyvauja Skandinavijos, Baltijos ir Šiaurės šalys, mums pavyko gauti finansavimą savo idėjai – naujam projektui „CARE: Kūryba, menas ir judėjimas emocinei gerovei“.

Projektas „CARE“ – tai mobilumo iniciatyva, kuri prasidės rugsėjį ir truks dvejus metus. Jo tikslas – stiprinti mokinių emocinę gerovę, kūrybiškumą, fizinį aktyvumą ir socialinius įgūdžius pasitelkiant patirtinį mokymąsi.

Projekto partnerė – mokykla iš Latvijos. Planuojami abipusiai mobilumai: Lietuvos mokinių išvyka į Latviją ir Latvijos mokinių grupės vizitas į Lietuvą. Dalis projekto veiklų vyks anglų kalba, todėl natūraliai bus tobulinami mokinių kalbiniai įgūdžiai, skatinant realų bendravimą tarptautinėje aplinkoje.

Projekto metu mokiniai dalyvaus įvairiose veiklose: meninėse dirbtuvėse, teatro užsiėmimuose, judėjimo ir sporto veiklose bei kultūriniuose vizituose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas refleksijai ir patirčių aptarimui.

Svarbi projekto dalis – socialinis įsitraukimas: mokiniai lankysis senjorų ir žmonių su negalia įstaigose, organizuos kūrybines veiklas, ugdydami empatiją ir bendruomeniškumą.

Projektas taip pat skatins mokytojų bendradarbiavimą, o sukurtos veiklos bus apibendrintos ir pritaikytos kitoms mokykloms.

Inesa Rusecka
Projekto kūrėja ir koordinatorė