Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje vyko XXX – osios respublikinės lenkų kalbos olimpiados finalinis etapas bei apdovanojimų ceremonija. Mūsų gimnaziją atstovavo Ernestas Gulbickis ir Ilona Jackievič, kuriuos paruošė lenkų kalbos ir literatūros mokytoja K. Rostovska.
Sveikiname Ernestą, kuris tapo laureatu ir dalyvaus 49-oje tarptautinėje lenkų kalbos olimpiadoje, kuri vyks Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Linkime sėkmės!
PADĖKA
Dėkojame visiems parėmusiems projekto IFEE akciją „Kaziukai”.
Kaziuko mugėje pardavę mūsų gimnazijos mokinių, tėvelių bei mokytojų pagamintus suvenyrus, „IFEE” savanoriai surinko 375,08 Eur. Dalis šių lėšų bus panaudota projekto tinklalapio palaikymui, kad galėtumėme efektyviau vykdyti labdaros akcijas.
Likusi suma bus skirta mokinių minkštam poilsio kampeliui, kuriam įsigyti dar turime padirbėti kartu.
Sekite mūsų veiklą bei junkitės prie mūsų akcijų.
Projekto Erasmus+ „IFEE” darbo grupė
Veikla yra finansuojama programos Erasmus+
Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.
Kovo 8 d. gimnazijoje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos vardo dienos minėjimas. Kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena šiemet pirmą kartą oficialiai minima, nes 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu Kovo 9-oji yra įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Šios atmintinos dienos minėjimas siejamas su seniausiu žinomu Lietuvos paminėjimu Kvedlinburgo metraštyje 1009 metų kovo 9 dieną. Šios iškilios dienos 1000 metų sukaktį visa šalis iškilmingai šventė visus 2009-uosius metus, o šiemet šiam svarbiam istoriniam įvykiui sukanka 1010 metų.
Ta proga lietuvių kalbos ir istorijos mokytojos organizavo netradicinę integruotą istorijos ir lietuvių kalbos pamoką – susitikimą su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Sauliumi Pečeliūnu. Vyresniųjų klasių mokiniai turėjo puikią galimybę ne tik gyvai susipažinti su vadovėliuose aprašytu istoriniu įvykiu – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto pasirašymu, bet ir diskutuoti, išsakyti savo mintis ir palinkėjimus Lietuvai.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos J. Krylovičienė ir A. Druskienė Klingienė
2019 m. vasario mėn Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pradinėse klasėse vyko „Taisyklingos laikysenos“ pamokos, kurias vedė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Liudmila Sarulevičienė.
Kiekvieno žmogaus laikysena – individuali. Ją įtakoja genetiniai veiksniai (dažnai dėl nežinojimo genetinės ypatybės palaikomos liga ar laikysenos sutrikimu), aplinka (išoriniai veiksniai) ir bendra organizmo būklė (vidiniai veiksniai). Taisyklinga laikysena ir judesiai susiję su normaliu raumenų tonusu. Tonusas – tai lengvas raumens įsitempimas, kuris ištiesina kūną ir priešinasi žemės traukai.
Taisyklinga laikysena – tai raumenų ir griaučių pusiausvyra, kuri apsaugo kūno segmentus ir sąnarius nuo perkrovos, mikrotraumatizmo ir degeneratyvių distrofinių pasikeitimų, užtikrindama optimalią raumenų veiklą ir maksimalų komfortą krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organams.
Taisyklingos laikysenos požymiai:
• tiesi nugara;
• galva ir kūnas vienoje vertikalioje linijoje;
• pečiai truputį atitraukti atgal ir nuleisti žemyn;
• mentės vienodame aukštyje ir vienodu atstumu nuo stuburo;
• simetriška krūtinės ląsta;
• simetriški fiziologiniai stuburo išlinkimai;
• šoninis trikampis (jį sudaro žemyn nuleista ranka ir šoninis kūno kontūras) yra simetriškas;
• kojų ilgis vienodas;
• kojos ir dubuo tiesūs;
• nėra plokščiapėdystės.
Dalinamės pamokos įspūdžiais.
Žiemos atostogų metu 8a klasės mokiniai su klasės vadove R. Komar ir gimnazijos bibliotekininkėmis lankėsi Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Atnaujintame pastate mokiniai buvo supažindinti su naujomis bibliotekos funkcijos ir galimybėmis. Mokiniai apsilankė konferencijų salėje, atviroje muzikos įrašų studijoje, kino salėje, galerijoje. Sužinojo, kad bibliotekoje yra sukurta keli šimtai šiuolaikinių darbo vietų skaitytojams, specialios bendradarbystės erdvės darbui, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM metodiką taikančios dirbtuvės, vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, kavinė ir kitų naujų vietų.
Dirbtuvėje PATS SAU mokiniai dalyvavo kūrybinėje pamokoje, kur buvo supažindinti su ekslibrisų (leidinio savininko ženklų) istorija, jų atsiradimo tikslais ir naudojimo būdais. Sužinojo, kaip laikui bėgant keitėsi šių ženklų prasmė ir paskirtis.
„Exlibris“ (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame yra užrašytas knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kita kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Ekslibrisas buvo sukurtas XV a. po pirmųjų spausdintų knygų atsiradimo. Šiuo grafikos kūriniu norėta apsaugoti knygą nuo praradimo, išreikšti savininko pasididžiavimą, papuošti.
Mokiniai kartu su mokytoja ir bibliotekininkėmis susidūrė su gana nelengva užduotimi – turėjo sukurti savo ekslibrisą, pasitelkiant vieną iš iškiliaspaudės grafikos technikų – lino raižinį. Asmeninių ekslibrisų kūrimas labai sudomino mokinius. Tikimės, kad dalyvavimas tokioje pamokoje padės suvokti mokiniams knygų vertę, saugoti jas ir „susidraugauti“ su knyga.
Bibliotekos darbuotojos
