Nuo lapkričio 10 iki 17d., trys mokinės bei dvi mokytojos iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos buvo išvykusios i Vokietiją. Skridome į Dortmundą lėktuvu , kai kuriems tai buvo pirmas kartas. Pamiršusios baimę, smagiai leidom laiką. Kelionę tęsėme autobusu, o vėliau traukiniais. Kelionė traukiniais buvo pažintinė, nes pamatėm vokiškos gamtos ypatumus.
Atvykę į Langeną, buvome mielai sutiktos. Vokiečių šeimos priėmė mus šiltai. Jau pirmąją dieną mes nuvykome į jų mokyklą. Mokykla mus pribloškė savo koloristika ir jaukumu. Lietuvoje visos mokyklos iš išorės beveik vienodos, bet vokiška mokykla mus nustebino mokinių meniškais piešiniais ant sienų. Jokio niūrumo, net pagerėja nuotaika. Įėjus į mokyklą, mums mokiniams iš karto kilo noras čia mokytis. Ryškios spalvos motyvavo darbui, įvairūs suoliukai nepirkti iš parduotuvės, o mokinių darbo vaisiai. Mokykla tikrai verta susižavėjimo. Mokiniai skyrėsi ne išvaizda, o nuotaika. Tik įėjus mokiniai sveikinosi, šypsojosi. Tikrai jautėmės maloniai sutikti. Mokiniai visą savaitę buvo atleisti nuo pamokų, nes vyko daug kitų projektų. Vienu metu tvyrojo ir chaosas, ir džiaugsmas.
Mokiniai dalyvavo tokiuose projektuose kaip: sporto projektas( buvo pristatomi regioniniai žaidimai), tautinių šokių projektas ir, žinoma , mūsų tarptautinis projektas ,,FVF: Flavor Via Friendship, Friendship Via Flavor”,kurio dalyviai – Čekija, Italija, Turkija, Vokietija ir Lietuva. Mokykloje dalyvavome įvairiuose užsiėmimuose . Labiausiai visiems patiko – šaukštų drožimas, visi pasinėrėme į darbą. Mūsų šaukštai buvo verti aukščiausio balo. Po tokio įtempto fizinio darbo, galėjome atsipalaiduoti, nes piešemė ant prijuosčių.
Vienas svarbiausiu įvykių mūsų projekte – tradicinių patiekalų pristatymas. Turkija tradiciškai atvežė savo pudruotus saldumynus, labiausiai mus nustebino Vokietijos patiekalai- bulviniai blynai su lašiša, o desertui saldžiarūgštė obuolių tyrė su… tais pačiais bulviniais blynais. Paragavom įvairių šalių skanumynų ir sužinojome apie tų šalių kultūrą bei tradicijas. Projekto dalyviams bei bendruomenei pristatėme lietuvių tradicinius patiekalus bei pakvietėm paragauti gardumynų. Labiausiai kitų tautų atstovams patiko lašinukai su krienais .
Buvome išvykę į Bremėrhafena, kuris yra vienas didžiausių uostų Vokietijoje bei pasaulyje. Pamatėm jo didybę. Tiek daug konteinerių, mašinų, laivų, krovinių vienoje vietoje mes tikrai nematėme. Bremėrhafenas yra ne tik vienas didžiausių Vokietijos uostamiesčių, bet ir vienas didžiausias šaldytos žuvies eksportuotojas. Visur važinėjo mašinos, kurios atrodė tarsi robotai.
Labiausiai mums patiko išvyka į Klimahausą. Tai mokslinis centras, kuriame galima aplankyti 6 klimatines zonas, esančias 8 dienovidžio linijoje. Buvo labai įdomu, buvom Antarktidoj, Sacharoje, Šveicarijoje, Italijoje ir t.t. Eidami iš vieno kambario į kitą, jautėm temperatūros svyravimus. Įspūdingiausios buvo džiunglės, tamsu buvo nors ,,pirštu į akį durk”, Visur girdėjome gyvūnų garsus, įvairų šnypštimą …manėm, kad nerasim išėjimo. Bet verta buvo patirti tokį nuotykį, nes vis dėlto toks Klimathausas yra tik vienas pasaulyje. Galėjome daug sužinoti apie įvairių klimato zonų papročius, tradicijas, žmonių buitį, ką turi bendro su mūsų projektu.
Visi žmonės su kuriais bendravom buvo malonūs ir bendraujantys. Šios kelionės metu supratome, koks svarbus yra įvairų kalbų žinojimas. Nors jautėme akivaizdžius skirtumus tarp Lietuvos ir Vokietijos, bet vis dėlto esam tokie panašūs, esam vieno pasaulio gyventojai. Kartais verta atsiplėšti nuo savo kasdienybės ir pamatyti pasaulį kitomis spalvomis, ir kitais …,,skoniais,,.
Eva Borkovska , G2b mokinė, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą
