Vasario 20 dieną Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje vyko įdomi ir smalsumą žadinanti konferencija-seminaras „Informatikos aktualijos“. Renginį organizavo mūsų gimnazijos informatikos mokytojas ekspertas Miroslav Paketur, informatikos mokytoja metodininkė Edita Paketur ir informatikos mokytojas Mariuš Tumaš. Šis renginys subūrė Vilniaus rajono 24 informatikos mokytojus, siekiančius išsiaiškinti, kaip efektyviau mokyti šiuolaikinius moksleivius, ir patobulinti savo pedagoginius įgūdžius. Renginio metu buvo pristatyti įvairūs aktualūs informatikos mokymo aspektai, akcentuojant tiek teorinius, tiek praktinius mokymo metodus.
Renginį pradėjo Vilniaus rajono informatikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkas Miroslav Paketur ir pabrėžė konferencijos reikšmingumą ir naujoves, kurios neabejotinai prisidės prie mokymosi proceso tobulinimo. Miroslav Paketur aptarė naujas skaičiuoklės funkcijas bei kelias atnaujintas informatikos programas, kuriomis galima būtų pagerinti G3-G4 klasių mokinių ugdymą ir taikyti tinkamus metodus.
Daugybę vertingų įžvalgų pateikė kiti patyrę mokytojai. Vilniaus r. Gedimino gimnazijos informatikos mokytoja metodininkė Svetlana Sčastnaja dalijosi žiniomis apie skaitmeninį verslą, pažymėdama, kad mūsų laikais tokie įgūdžiai yra itin vertingi.
Edita Paketur kalbėjo apie darbą pagal atnaujintą informatikos bendrąją programą G1 klasės mokiniams, pristatė mokinių atliktus darbus bei neseniai vykdytą projektą „Žaidimais paremtas mokymasis: Baltijos šalių jaunimo medijų raštingumo įgūdžių tobulinimas“. Šios iniciatyvos metu mokiniai mokėsi atpažinti ir demaskuoti dezinformaciją, kas yra ypač svarbu šiomis dienomis, kai nusikaltimai internetinėje erdvėje tampa vis dažnesni. Edita Paketur, trumpai pristatė naujos kartos informatikos mokymo programą „Vedliai“, kuri suteikia galimybę G1 ir G2 klasių mokiniams geriau pažinti šiuolaikinių technologijų galimybes.
Mariuš Tumaš pristatė robotikos užsiėmimų organizavimo svarbą mokykloje. Jis skatino kolegas dalyvauti tarptautinėse varžybose ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kad padidintų mokinių motyvaciją domėtis informacinėmis technologijomis.
Kavos pertraukėlės metu mokytojai aktyviai diskutavo ir dalijosi gerąja patirtimi, kūrė naujas idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos ateityje.
Renginio praktinėje dalyje dalyviams buvo suteikta galimybė pažinti šiuolaikines edukacines technologijas, tokias kaip lazerinės staklės, interaktyvi siena, papildytos realybės marškinėliai ir grafinės planšetės.
Gimnazijos laborantas Tomaš Misiūnas demonstravo lazerinių staklių galimybes, kartu su renginio dalyviais graviruodamas ir išpjaudamas konferencijos-seminaro emblemas.
Mariuš Tumaš pristatė interaktyviąją sieną ir papildytos realybės marškinėlius mokytojams, papasakojo, su kokia programa galima prisijungti, paaiškino, kaip naudotis, ir pademonstravo kelias funkcijas.
Visi renginio dalyviai įsitraukė į darbą su grafinėmis planšetėmis: Miroslav Paketur paaiškino kaip jos veikia, su kokiomis programomis galima naudoti ir kaip nustatyti parametrus.
Edita Paketur pabrėžė, kad pradinėse mokyklose pradėta mokyti informatikos – tai žingsnis link vaikų nuo ankstyvojo amžiaus skaitmeninio raštingumo formavimo, o kaip pavyzdį 1-4 klasių mokinių edukacijai ji pateikė interaktyvius kubus. Paaiškino jų veikimo principus bei tai, kaip ir kur juos galima pritaikyti. Jie leidžia ne tik plėtoti techninius įgūdžius, bet ir prisideda prie kūrybiško mąstymo ir problemų sprendimo požiūrio vystymo. Be to, technologijų naudojimas daro mokymo procesą įdomesnį ir prieinamesnį vaikams.
Daug dėmesio buvo skirta dirbtinio intelekto temai: Edita Paketur aptarė dirbtinio intelekto ChatGPT panaudojimo galimybes švietime, pabrėždama šios tematikos svarbą šių dienų mokiniams ir mokytojams. Ji pabrėžė, kad įvairaus amžiaus mokiniai turėtų suvokti dirbtinio intelekto veikimo principus, taikymo galimybes ir ribojimus, esant poreikiui gebėti parengti duomenis ir pritaikyti esamus dirbtinio intelekto metodus, vertinant jų tikslumą.
Praktinė dalis buvo labai interaktyvi – mokytojai mėgavosi galimybe užsiimti kūrybine veikla ir taikyti dirbtinio intelekto įrankius, aptardami jų pritaikymą švietime.
Renginio pabaigoje buvo sukurta uždara Facebook grupė, skirta diskusijoms apie informatikos temas.
Nors konferencija-seminaras truko 4 valandas, dalyviai su entuziazmu dalijosi teigiamu grįžtamuoju ryšiu, įvertindami šio renginio naudingumą ir produktyvumą bei atsižvelgdami į teorijos ir praktikos suderinamumą. Kai kurie mokytojai po konferencijos norėjo gauti daugiau informacijos ir praktinių patarimų tais klausimais, kurie juos labiau sudomino.
Tokie renginiai ne tik skatina dalijimąsi žiniomis, bet ir bendradarbiavimą, kas yra neabejotinai svarbu šiuolaikiniame švietimo kontekste. Tokiu būdu mokytojai gali būti geriau pasirengę ateities iššūkiams ir ugdyti kūrybingą bei technologijų klausimais išprususią kartą.
Informatikos mokytoja metodininkė Edita Paketur
