Lietuvos jaunųjų filologų konkurso poezijos sekcija šiemet tapo erdve, kurioje susitiko brandėjantis talentas ir profesionali literatūros refleksija. Į šalies etapą, kuris šiais metais vyko Molėtuose, atrinkti 17 stipriausių jaunųjų poetų darbų liudijo ne tik kalbos pojūtį, bet ir gebėjimą mąstyti savarankiškai, jautriai bei drąsiai.
Vertinimo komisija – solidi ir reikli. Regimantas Tamošaitis – literatūros kritikas, pasižymintis analitiniu tikslumu ir gebėjimu jauną tekstą perskaityti be nuolaidžiavimo. Jis puikiai prisiminė mūsų gimnaziją, kurioje lankėsi prieš keletą metų su poetu Antanu Jonynu. Laura Sintija Černiauskaitė – 13 knygų subtilios prozos autorė, jautriai reaguojanti į autentišką balsą ir vidinę tiesą. Donatas Petrošius – poetas, kurio komentarai buvo gyvi, konkretūs ir artimi pačiam kūrybos procesui. Jie ne tik vertino, bet ir beveik penkias valandas kalbėjosi su jaunaisiais kūrėjais, kiekvienam skyrė daug dėmesio – tai suteikė konkursui tikro literatūrinio dialogo pojūtį.
Tarp šių talentingų jaunųjų balsų ryškiai nuskambėjo mūsų gimnazijos G2b klasės mokinės Justynos Voznych, kūryba. Ji skaitė savo eilėraščius kartu su geriausiais Lietuvos moksleiviais – jau vien tai yra reikšmingas pasiekimas. Tačiau dar svarbiau – jos tekstai buvo pastebėti, aptarti ir įvertinti. Jaunosios poetės kūryboje juntamas savitas mąstymas, drąsa kalbėti apie vidines patirtis ir gebėjimas kurti įtaigų poetinį vaizdą. Kaip pasakė komisijos pirmininkas, kad ji vienintelė iš visų dalyvavusių sukūrė eilėraščių apie Tėvynę ir kiekvieno žmogaus norą būti laimingam. Komisijos narių pastabos liudijo: tai autorė, kuri turi balsą.
Šis konkursas man pačiai tapo ne tik profesine patirtimi, bet ir asmenišku sugrįžimu. Tarp jaunųjų poetų ir literatūros diskusijų netikėtai sutikau savo buvusią lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją – žmogų, kurio nemačiau 35 metus.
Jaunųjų filologų konkursas dar kartą priminė: literatūra šiuolaikiniam jaunimui yra svarbi ir reikalinga. Manau, mūsų gimnazijoje yra labai daug kūrybingų moksleivių, kurie dar nedrąsūs ir savo kūrybą slepia stalčiuose. Tikiu, kad Justynos pavyzdys juos padrąsins ir motyvuos kurti.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja J. Voinickienė
