Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniai tęsia dalyvavimą projekte Comenius ,,FVF: Friendship Via Flavour – Flavour Via Friendship’’ („Draugystė per skonį – Skonis per draugystę“) bei aplanko ne vieną Europos šalį. Šio projekto tikslas – mokinių mainai tarp valstybių – projekto dalyvių, naujos pažintys, kitų valstybių tradicijų bei papročių pažinimas. Antrasis projekto ,,FVF: Friendship Via Flavour – Flavour Via Friendship’’ dalyvių susitikimas įvyko Čekijoje kovo 30 – balandžio 5 dienomis.

Kelias dienas praleidome mieste Ceske Budejovice, kur gyvenome šeimose. Likome maloniai nustebinti mūsų partnerių iš Čekijos svetingumu. Savaitės užsiėmimų programoje buvo gausu įvairios veiklos, todėl žinojome, kad laiko liūdesiui nebebus.

Mūsų apsilankymas Čekijoje prasidėjo nuo susipažinimo su miestu Ceske Budejovice bei kaimyniniais miesteliais. Pirmadienį aplankėme miestelį Trebon – jo istorinį centrą bei alaus gamyklą, kur gaminamas žymus čekiškas alus. Po pietų turėjome galimybę parodyti savo kūrybiškumą. Dekoravome sausainius Velykų motyvais, bei keramiką – pagal pasirinktą stilių. Kiekvienas iš mūsų pasižymėjo savo kūrybiškumu ir įdėjo daug darbo dirbinių papuošimui.

Kitą dieną kiekvienas iš mūsų turėjo galimybę pasijusti tikru virėju, nes buvo suplanuota kulinarijos sesija. Mes ir mūsų draugai iš Turkijos, Vokietijos ir Italijos buvome suskirstyti į grupes. Kiekviena grupė turėjo pagaminti bulvių sriubą, antrąjį patiekalą – vištieną su kniedlikais (tradicinis Čekiškas garnyras, pagamintas iš baltos duonos su žalumynais bei prieskoniais) paprikos padaže ir desertą – blynus su uogiene. Ruošiant maistą, mums patalkino draugai iš Čekijos bei virtuvės virėjai. Po kulinarinės sesijos, mūsų draugai iš Čekijos pakvietė mus į zoologijos sodą, kur linksmai praleidome laiką, nes ne tik stebėjome gyvūnus, bet ir daug bendravome, geriau susipažinome su mokiniais iš Čekijos ir Vokietijos.

Trečią projekto dieną lankėmės mieste Cesky Krumlov – tai UNESCO paveldas. Apžiūrėjome miestą, pilį, išgirdome daug įdomių istorijų apie garsią Krumlovo dinastiją – Rosenbergus. Kiek vėliau buvo raftingas. Plaukėme plaustais upe 17 km, o pakeliui matėme daug gražių vaizdų! Vakare, po smagiai praleistos dienos mus laukė tarptautinis vakaras. Tą vakarą sužinojome apie Šv. Velykų tradicijas ir papročius Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje, bei apie tradicinę pavasario šventę Turkijoje.Papasakojome apie Šv. Velykų tradicijas ir papročius Lietuvoje, išmokėme mūsų partnerius padaryti tradicinę lietuvišką verbą bei paruošti tradicinius papuošimus Velykų stalui. Tai dar ne viskas! Nepamiršome ir apie Kaziuko mugę! Parodėme filmuką apie rengiamą Kaziuko mugę Nemečinėje. Filmas, tarp kita ko, buvo nufilmuotas ir įgarsintas mūsų gimnazijos mokinių. Šis vakaras dar labiau suartino ne tik mus, bet ir mūsų šalis. Galėjome palyginti mūsų šalių tradicijas bei papročius, atrasti skirtumus bei panašumus.

Sekančias dvi dienas praleidome Čekijos sostinėje – Prahoje. Čia aplankėme kulinarinį muziejų, kuriame susipažinome su virtuvės istorija, maisto ruošimu, maisto ruošimo įranga. Taip pat turėjome galimybę pagaminti tradicinę čekišką tešlą – bábovka. Muziejaus darbininkė išsamiai paaiškino, ką privalome daryti ir mums pasisekė iškepti skanius pyragaičius. Mums pavyko !

Deja, tai buvo paskutinės akimirkos praleistos kartu, nes penktą dieną buvo suplanuotas laisvas laikas , kurį mūsų grupė iš Lietuvos panaudojo Prahos pažinimui. Ketvirtadienį vakare mes nusprendėme pažvelgti į Praha iš aukštumų. Pakilome į bokštą, kuris yra Senamiestyje. Iš aukščio stebėjome siauras, bet šviesias Prahos gatveles. Naktinėje Prahoje slypi kažkas stebuklingo ir magiško…

Penktą dieną aplankėme Prahos pilį. Mūsų dėmesį sutelkė graži ir masyvi Šv. Vito arkikatedra ir daugybė prie pilies esančių architektūrinių paveldų. Visiems buvo liūdna, kai atėjo diena, kuomet turėjome išvykti iš Čekijos. Visas dienas, praleistas su mūsų naujais draugais, vyravo labai draugiška atmosfera. Dauguma mūsų grupės dalyvių pirmą kartą skrido lėktuvu, važiavo tramvajumi ir metro.

Norėčiau dar kartą susitikti su naujais draugais, nes tai labai geras būdas tobulinti anglų kalbą, plėsti savo žinias bei draugų ratą, pažinti šalių tradicijas. Juk kelionės visada suartina žmones. Nuoširdžiai dėkojame projekto koordinatoriams už turiningai praleistą savaitę Čekijoje. Nekantriai laukiame kito susitikimo su mūsų partneriais.

Barbara Jacevič
g2a klasės mokinė

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą

Nuo lapkričio 10 iki 17d., trys mokinės bei dvi mokytojos iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos buvo išvykusios i Vokietiją. Skridome į Dortmundą lėktuvu , kai kuriems tai buvo pirmas kartas. Pamiršusios baimę, smagiai leidom laiką. Kelionę tęsėme autobusu, o vėliau traukiniais. Kelionė traukiniais buvo pažintinė, nes pamatėm vokiškos gamtos ypatumus.

Atvykę į Langeną, buvome mielai sutiktos. Vokiečių šeimos priėmė mus šiltai. Jau pirmąją dieną mes nuvykome į jų mokyklą. Mokykla mus pribloškė savo koloristika ir jaukumu. Lietuvoje visos mokyklos iš išorės beveik vienodos, bet vokiška mokykla mus nustebino mokinių meniškais piešiniais ant sienų. Jokio niūrumo, net pagerėja nuotaika. Įėjus į mokyklą, mums mokiniams iš karto kilo noras čia mokytis. Ryškios spalvos motyvavo darbui, įvairūs suoliukai nepirkti iš parduotuvės, o mokinių darbo vaisiai. Mokykla tikrai verta susižavėjimo. Mokiniai skyrėsi ne išvaizda, o nuotaika. Tik įėjus mokiniai sveikinosi, šypsojosi. Tikrai jautėmės maloniai sutikti. Mokiniai visą savaitę buvo atleisti nuo pamokų, nes vyko daug kitų projektų. Vienu metu tvyrojo ir chaosas, ir džiaugsmas.

Mokiniai dalyvavo tokiuose projektuose kaip: sporto projektas( buvo pristatomi regioniniai žaidimai), tautinių šokių projektas ir, žinoma , mūsų tarptautinis projektas ,,FVF: Flavor Via Friendship, Friendship Via Flavor”,kurio dalyviai – Čekija, Italija, Turkija, Vokietija ir Lietuva. Mokykloje dalyvavome įvairiuose užsiėmimuose . Labiausiai visiems patiko – šaukštų drožimas, visi pasinėrėme į darbą. Mūsų šaukštai buvo verti aukščiausio balo. Po tokio įtempto fizinio darbo, galėjome atsipalaiduoti, nes piešemė ant prijuosčių.

Vienas svarbiausiu įvykių mūsų projekte – tradicinių patiekalų pristatymas. Turkija tradiciškai atvežė savo pudruotus saldumynus, labiausiai mus nustebino Vokietijos patiekalai- bulviniai blynai su lašiša, o desertui saldžiarūgštė obuolių tyrė su… tais pačiais bulviniais blynais. Paragavom įvairių šalių skanumynų ir sužinojome apie tų šalių kultūrą bei tradicijas. Projekto dalyviams bei bendruomenei pristatėme lietuvių tradicinius patiekalus bei pakvietėm paragauti gardumynų. Labiausiai kitų tautų atstovams patiko lašinukai su krienais .

Buvome išvykę į Bremėrhafena, kuris yra vienas didžiausių uostų Vokietijoje bei pasaulyje. Pamatėm jo didybę. Tiek daug konteinerių, mašinų, laivų, krovinių vienoje vietoje mes tikrai nematėme. Bremėrhafenas yra ne tik vienas didžiausių Vokietijos uostamiesčių, bet ir vienas didžiausias šaldytos žuvies eksportuotojas. Visur važinėjo mašinos, kurios atrodė tarsi robotai.

Labiausiai mums patiko išvyka į Klimahausą. Tai mokslinis centras, kuriame galima aplankyti 6 klimatines zonas, esančias 8 dienovidžio linijoje. Buvo labai įdomu, buvom Antarktidoj, Sacharoje, Šveicarijoje, Italijoje ir t.t. Eidami iš vieno kambario į kitą, jautėm temperatūros svyravimus. Įspūdingiausios buvo džiunglės, tamsu buvo nors ,,pirštu į akį durk”, Visur girdėjome gyvūnų garsus, įvairų šnypštimą …manėm, kad nerasim išėjimo. Bet verta buvo patirti tokį nuotykį, nes vis dėlto toks Klimathausas yra tik vienas pasaulyje. Galėjome daug sužinoti apie įvairių klimato zonų papročius, tradicijas, žmonių buitį, ką turi bendro su mūsų projektu.

Visi žmonės su kuriais bendravom buvo malonūs ir bendraujantys. Šios kelionės metu supratome, koks svarbus yra įvairų kalbų žinojimas. Nors jautėme akivaizdžius skirtumus tarp Lietuvos ir Vokietijos, bet vis dėlto esam tokie panašūs, esam vieno pasaulio gyventojai. Kartais verta atsiplėšti nuo savo kasdienybės ir pamatyti pasaulį kitomis spalvomis, ir kitais …,,skoniais,,.

Eva Borkovska , G2b mokinė, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą