Kiekvienos gimnazijos istorija susideda iš šimtų ir tūkstančių mažesnių istorijų. Kai mintimis grįžtame į gimnaziją, visada prisimename mokyklinius suolus, baltos kreidos kelią klasės lentoje ir mokytojus, mokiusius, patarusius, paskatinusius nuolat ieškoti žinių ir savojo gyvenimo kelio.

Tokių prisiminimų vedami lapkričio 6 dieną į Nemenčinės daugiafunkcinį centrą į gimnazijos 150-ojo jubiliejaus šventę suplūdo esami ir buvę gimnazijos mokiniai, mokytojai bei garbūs svečiai. Šventės vedėjai, A. Zemska bei M. Paketur, pasveikinę visus susirinkusius į gražų gimnazijos jubiliejų, pakvietė mūsų mokinius ir svečius iš Lenkijos įnešti vėliavas bei visus drauge sudainuoti gimnazijos himną.

Gimnazijos direktorius T. Grigorovič apžvelgė gimnazijos nueitą kelią, kaip gimnazija gyvena dabar. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. Karpavičienė prisiminė gimnazijos istoriją, kurią vaizdžiai papildė demonstruojamos skaidrės.

Jubiliejaus šventė stebino ne tik mokinių pasirodymais, šokiais, dainomis, bet ir svečių gausa. Sveikinimus ir palinkėjimus dirbti kūrybiškai, sutelktai bei rezultatyviai išsakė garbūs svečiai.

Jaudulio, nerimo, džiaugsmo, vilčių kupina šventė – jau gimnazijos istorijos dalis. Gražus stabtelėjimas pažiūrėti, kiek nuėjome bei kur ir kaip einame. Šilti žvilgsniai, draugiški apsikabinimai, daugybė gėlių, nuoširdus juokas , daug prisiminimų ir viltis dar ne kartą susitikti – tai jubiliejus. O ko daugiau bereikia?