Pavasario šaukliai

Vos labiau nušvitus saulei dairomės ir kitų pavasario ženklų: išsprogusių švelnių verbų, pražydusių mėlynakių žibuoklių, grįžtančių sparnuočių. Nuo senovės kovo 12 d. Lietuvoje buvo minima „40 paukščių diena“. Apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

Kovo 18 d. Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos 3-6 klasių mokiniai vyko į Lietuvos ornitologijos draugijos renginį „Pavasario šaukliai“. Šia išvyka buvo apdovanoti 16 aktyviausiai dalyvavusieji Erasmus+ projekte „Birds without Borders“ mokiniai, kurie žiemą lesino sparnuočius, stebėjo paukščius ir dalyvavo paukščių fotografijos konkurso žiemos sesijoje.

Renginys vyko Lietuvos Mokslo Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kur susirinkusiam gausiam gamtos mylėtojų būriui MA Vrublevskių bibliotekoje Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas Gediminas Petkus papasakojo neįtikėtinų faktų apie sparnuočius. Pavyzdžiui, visi sužinojome, kad mažiausias Lietuvos paukštis, nykštukas , sugebėjo vos per vieną dieną perskristi iš Ventės Rago esančiame Šilutės rajone iki Skandinavijos krantų. Apie tai ornitologams atskleidė šio paukštelio žiedavimo duomenys. Visi, nuo darželinukų iki senjorų, įdėmiai klausėsi ornitologo pasakojimo apie migruojančius paukščius bei jų pavojingus migracijos kelius.

Ornitologas priminė apie inkilų svarbą, mat dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja natūralių uoksų ir kitų tinkamų vietų paukščių perėjimui. Inkilų poreikis miestuose yra didesnis. Gediminas parodė neįprastų inkilų pagamintų iš rąsto bei paaiškino, kaip juos reikia valyti kol dar neatšilo orai. Sužinojome, kodėl šarkos inkilas turi dvi landas – antraip dėl ingos uodegos šarka savo inkile negalėtų apsisukti. Mums gerai pažįstamos kregždės Senovės Egipte buvo laikomos mirusiųjų sielomis. Grįžę iš Afrikos į mūsų kraštą šie paukščiai apsigyvena prie žmonių, kurie, deja, dažnai sunaikina jų lizdus. Ornitologas Gediminas atskleidė paprastą būdą sumažinti kregždučių taršą – tiesiog reikia pritvirtinti lentą po jų lizdu.

Po įdomios paskaitos visi patraukėme į Kalnų parką stebėti jau grįžusių paukščių: kikilius, varnėnus. Mokiniai per žiūronus stebėjo gražuolę – mėlynąja zylę. O štai strazdo giesmes dėl miesto garsų pavyko išgirsti tik parko gilumoje. Pro mūsų akis nepraslydo ir dančiasnapis – saugomas Lietuvoje paukštis, kuris akimirksniu pasislėpė savo didžiuliame inkile.

Nuoširdžiai dėkojame LOD ornitologams už turiningą renginį. Tikimės ir tikime, kad paskaitos dalyviai tapo jautresni mus supančiam pasauliui.

Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos mokiniai irgi rūpinasi paukščiais – kovo 15 d. 8 kl. mokiniai kartu su biologijos mokytoja metodininke Regina Komar iškėlė 11 inkilų, kuriuos, vadovaujant medžio apdirbimo technologijų mokytojui Marjanui Rynkevič , pagamino mūsų gimnazijos 8c, G3 klasių mokiniai. Tarp mūsų inkilų yra paukščių namelių smulkiems paukščiams – geniui ir „apartamentai“ naminei pelėdai.

Esame dėkingi UAB „Jumesa“ vadovybei už šiam tikslui paaukotas statybines medžiagas. Dabar visi lauksime, kada mūsų inkiluose apsigyvens sparnuočiai.

Erasmus+ Projekto „Birds without Borders“ koordinatorė Inesa Rusecka

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

XXX-oji respublikinė lenkų kalbos ir literatūros olimpiada

Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje vyko XXX – osios respublikinės lenkų kalbos olimpiados finalinis etapas bei apdovanojimų ceremonija. Mūsų gimnaziją atstovavo Ernestas Gulbickis ir Ilona Jackievič, kuriuos paruošė lenkų kalbos ir literatūros mokytoja K. Rostovska.

Sveikiname Ernestą, kuris tapo laureatu ir dalyvaus 49-oje tarptautinėje lenkų kalbos olimpiadoje, kuri vyks Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

Linkime sėkmės!

Akcija „Kaziukai”

PADĖKA

Dėkojame visiems parėmusiems projekto IFEE akciją „Kaziukai”.

Kaziuko mugėje pardavę mūsų gimnazijos mokinių, tėvelių bei mokytojų pagamintus suvenyrus, „IFEE” savanoriai surinko 375,08 Eur. Dalis šių lėšų bus panaudota projekto tinklalapio palaikymui, kad galėtumėme efektyviau vykdyti labdaros akcijas.

Likusi suma bus skirta mokinių minkštam poilsio kampeliui, kuriam įsigyti dar turime padirbėti kartu.

Sekite mūsų veiklą bei junkitės prie mūsų akcijų.

Projekto Erasmus+ „IFEE” darbo grupė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos ir Lietuvos vardo dienos minėjimas

Kovo 8 d. gimnazijoje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos vardo dienos minėjimas. Kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena šiemet pirmą kartą oficialiai minima, nes 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu Kovo 9-oji yra įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Šios atmintinos dienos minėjimas siejamas su seniausiu žinomu Lietuvos paminėjimu Kvedlinburgo metraštyje 1009 metų kovo 9 dieną. Šios iškilios dienos 1000 metų sukaktį visa šalis iškilmingai šventė visus 2009-uosius metus, o šiemet šiam svarbiam istoriniam įvykiui sukanka 1010 metų.

Ta proga lietuvių kalbos ir istorijos mokytojos organizavo netradicinę integruotą istorijos ir lietuvių kalbos pamoką – susitikimą su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Sauliumi Pečeliūnu. Vyresniųjų klasių mokiniai turėjo puikią galimybę ne tik gyvai susipažinti su vadovėliuose aprašytu istoriniu įvykiu – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto pasirašymu, bet ir diskutuoti, išsakyti savo mintis ir palinkėjimus Lietuvai.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos J. Krylovičienė ir A. Druskienė Klingienė

Taisyklingos laikysenos pamokos

2019 m. vasario mėn Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pradinėse klasėse vyko „Taisyklingos laikysenos“ pamokos, kurias vedė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Liudmila Sarulevičienė.

Kiekvieno žmogaus laikysena – individuali. Ją įtakoja genetiniai veiksniai (dažnai dėl nežinojimo genetinės ypatybės palaikomos liga ar laikysenos sutrikimu), aplinka (išoriniai veiksniai) ir bendra organizmo būklė (vidiniai veiksniai). Taisyklinga laikysena ir judesiai susiję su normaliu raumenų tonusu. Tonusas – tai lengvas raumens įsitempimas, kuris ištiesina kūną ir priešinasi žemės traukai.

Taisyklinga laikysena – tai raumenų ir griaučių pusiausvyra, kuri apsaugo kūno segmentus ir sąnarius nuo perkrovos, mikrotraumatizmo ir degeneratyvių distrofinių pasikeitimų, užtikrindama optimalią raumenų veiklą ir maksimalų komfortą krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organams.

Taisyklingos laikysenos požymiai:
• tiesi nugara;
• galva ir kūnas vienoje vertikalioje linijoje;
• pečiai truputį atitraukti atgal ir nuleisti žemyn;
• mentės vienodame aukštyje ir vienodu atstumu nuo stuburo;
• simetriška krūtinės ląsta;
• simetriški fiziologiniai stuburo išlinkimai;
• šoninis trikampis (jį sudaro žemyn nuleista ranka ir šoninis kūno kontūras) yra simetriškas;
• kojų ilgis vienodas;
• kojos ir dubuo tiesūs;
• nėra plokščiapėdystės.

Dalinamės pamokos įspūdžiais.