Konstanto Parčevskio gimnazijos pirmokai, jų tėveliai, klasės auklėtojai, visuomenės sveikatos specialistė nuo 2018-09-06 prisijungė prie projekto „Sveikos šypsenos pažadas“. Manome, kad projektas paragins vaikučius atsakingai valytis dantukus.

Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų burnos ligų paplitimą ir intensyvumą taikant individualias, tikslinių grupių ir visuomeninės profilaktikos priemones bei optimizuojant odontologinės sveikatos priežiūros sistemą , Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino Nacionalinę burnos sveikatos 2016-2020 metų programą, kurios priemonės yra sėkmingai įgyvendinamos.

Viena tokių priemonių – projektas „Sveikos šypsenos pažadas“, skirtas stiprinti vaikų dantų valymo įgūdžius.
Rugsėjo mėnesį visiems Lietuvos pirmokams įteikti plakatų ir lipdukų komplektai, skatinantys rūpintis burnos sveikata ir tinkamai valytis dantis – du kartus per dieną ne mažiau kaip po 2 minutes. Tokią dovaną pirmokams sumanė Lietuvos Respublikos odontologų rūmai ir Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudami su Švietimo ir mokslo ministerija.

Plakatas yra skirtas mėnesiui, jame – 62 dantukų lipdukai, kuriuos ryte ir vakare, išsivalius dantis, reikia užklijuoti atitinkamais lipdukais. Plakatas bus naudingas ne tik vaikams – jame taip pat yra pateikiama naudinga informacija tėvams apie vaikučių dantukų priežiūrą.

Liudmila Sarulevičienė,
sveikatos priežiūros specialistė

Rugsėjo 2d. mokytojai, mokiniai bei miestelio bendruomenė dalyvavo šv. mišiose, skirtose mokslo metų pradžiai paminėti.

Rugsėjo 3 dienos rytą miško estradoje vyko iškilminga Mokslo ir žinių šventė. Sugrįžusius po vasaros atostogų visus pasveikino gimnazijos direktorius T. Grigorovič, miesto seniūnas A. Komarovskis, parapijos klebonas A. Kiselis bei kiti garbūs svečiai. Pirmokams buvo įteiktos dovanos – kuprinės su mokymuisi reikalingomis priemonėmis. Dovanomis pasirūpino Vilniaus rajono Lenkų mokyklų mokytojų sąjunga.

Po iškilmingos šventės gimnazijos skambutis sukvietė moksleivius į klases.

Sėkmingų ir viltingų Mokslo metų

Birželio 11 – 17 d. Lenkijos Žešuvo mieste vyko dviejų jaunimo grupių – Lietuvos Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos ir Lenkijos Dembicos moksleivių – susitikimas, kurį organizavo Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas. Pagrindinis projekto tikslas – užmegzti tarpkultūrinį dialogą, ugdyti jaunimo žinias apie kultūrų ir užsienio kalbų įvairovę, pažinti partnerių šalių istoriją, kultūrą ir tradicijas, išmokti tolerantiškumo.

Pirmą dieną mainų dalyvius ir jų vadovus – Sabiną Gvozdovič, Jūratę Krylovičienę ( Lietuvos grupės vadoves), Veslav‘ą Viktor‘ą (Lenkijos grupės vadovą) bei projekto koordinatorę Veslavą Turovską pasveikino Opolio vaivadijos savanorių darbo būrio komendantas (OHP) Ježi Cipr, Žešuvo Edukacijos ir darbo jaunimo centro direktorė Boguslava Gubernat bei Dembicos HP komendantė Agneška Panek.

Visą savaitę vyko įvairūs užsiėmimai – projekto dalyviai mokėsi lietuvių kalbos, dekupažo, liaudies šokių, lankėsi etnografiniame muziejuje, piešė ant marškinėlių, vyko seminarai. Užsiėmimus praturtino dvišalė edukacija – kiekvieną vakarą jaunimas dalinosi dienos įspūdžiais, diskutavo, žaidė žaidimus, dainavo.

OHP vaivadijos komendanto Jež‘io Cipr‘o kvietimu projekto dalyviai lankėsi vyriausioje būstinėje ( Urząd Marszałkowski), kur jaunimą pasveikino Pakarpatės vaivadijos valdybos narys Piotr Pilch.

Birželio 16 d. vyko baigiamasis renginys „Lenkijos – Lietuvos paroda“, kurioje projekto dalyviai pristatė savo šalies ir regiono kultūros tradicijas. Į šventę atvyko vyriausias darbo inspektorius Veslav Lyšček, garbūs svečiai, žiniasklaidos, baleto mokyklos atstovai, susirinko miesto bendruomenė, kurią linksmino dainų ir šokių ansamblis „Wójta Tycznera”.

Džiugu, kad dalyvaudami šiame projekte mokiniai gali ne tik sužinoti, pamatyti, bet ir dalintis patirtimi su bendraamžiais iš kitų šalių. Tik mokydamiesi vieni iš kitų bei pažindami vieni kitus, jauni žmonės gali geriau pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir save – tapti tolerantiški bei draugiški aplinkiniams.

Projekto vadovės Sabina Gvozdovič ir Jūratė Krylovičienė

7a ir 7b klasių mokiniams ir jų auklėtojoms Reginai Komar ir Irenai Dzvinel kilo mintis pabaigti šiuos mokslo metus netradiciškai – visiems kartu pakeliauti po Lietuvą. Birželio 11 dienos ankstų rytą autobusu vykome iš Nemenčinės Kėdainių link. Pakeliui Kaune pasitikome gidę ponią Nijolę, kuri lydėjo mus per visą kelionę. Ji mums atskleidė aplankytų vietų istoriją.

Kėdainiai – nesuskaičiuojamų stebuklų miestas, geografinis Lietuvos centras. Pasivaikščiojimas vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis paliko mums įspūdį tarsi lankytumėmės XVII amžiaus mieste. Buvome prie Jonušo Radvilo iždo skrynios, nusifotografavome. Po to nuvažiavome į Krekenavą, Pašilių stumbryną, turėjome unikalią galimybę stebėti šių gyvūnų gyvenimą iš arti. Čia gyvenanti kaimenė turi dviejų savaičių stumbriuką, kuriam pažadėjome padėti išrinkti vardą. Atsisveikinę su stumbrynu, nuvažiavome į Baisogalą. Ten apžiūrėjome puošnius Komarų dvaro rūmus ir pasivaikščiojome po dvaro parką su nepaprastu vandens šuliniu ir laikrodžiu. Toliau nuvažiavome į Šeduvą ir sustojome prie ,,Velnio malūno“, pasivaikščiojome po gražiai sutvarkytą aplinką. Sakoma, kad kadaise malūno savininkas Alekna pasisamdęs patį nelaibąjį: „Visur ramu, tyku, vėjo nėra, o Aleknos malūno sparnai sukasi. Žmonės kalbėdavo, kad velnias šokinėja nuo vieno sparno ant kito ir taip suka“. Iš Šeduvos pasukome į Šiaulius. Čia mes aplankėme saldainių fabriką „Rūta“, šokolado dirbtuvėje trumpam tapome šokolado gamybos meistrais, savarankiškai pasigaminome šokolado skanėstų ir parvežėme lauktuvių į namus. Taip pat Šiauliuose mes aplankėme Šiaulių universitetą, susipažinome su didžiausia 120 cm aukščio ir 90 cm pločio knyga, kuri sveria 113 kilogramų ir kurioje įrašyta Šiaulių istorija. Apsilankėme 2014 metais sukurtame Centų kambaryje, kuriame yra suklijuota daugiau kaip 30 tūkstančių litų. Paskui pasukome iki centrinės savivaldybės aikštės, kur yra Saulės fontanas, kur pamatėme Auksinį berniuką. Išvažiavę iš Šiaulių pro didingą katedrą, apsilankėme Lietuvos šventoje vietoje – Kryžių kalne. Tai į Gineso rekordų knygą įtrauktas objektas, kuris tokioje mažoje teritorijoje talpina dešimtį tūkstančių kryžių.

Už tokią puikią kelionę visi mes esame dėkingi biologijos mokytojai Reginai Komar, kuri atvėrė mums iki šiol nežinomas puikias Lietuvos vietas, o rudenį, sugrįžę į mokyklą, pateiksime kelionės įspūdžių refleksijas.

Irena Dzvinel