Kai pamoka tampa nuotykiu

Rugsėjo 24-ąją 5c klasės mokiniams vyko išskirtinės pamokos – jos persikėlė už mokyklos sienų. Į edukacinę programą, kurioje susijungė istorijos, gyvenimo įgūdžių ir kūno kultūros dalykai, įsitraukė ir keli 2c, 3d bei 6b klasių mokiniai.

Pirmasis sustojimas – Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje. Po trumpos ekskursijos vaikai dalyvavo edukacijoje „Senojo Vilniaus amatai“. Jie susipažino su miesto istorija, gyventojų kasdieniais darbais ir patys pabandė amatininkų veiklą. Iš molio lipdyti medaliai, amuletai ir papuošalai tapo unikaliu suvenyru bei patirties įprasminimu.

Kita veiklos dalis vyko prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ ledo arenoje. Vieniems tai buvo pirmasis žingsnis ant ledo, kitiems – proga patobulinti čiuožimo įgūdžius. Kritimai nesugadino nuotaikos – mokiniai patyrė daug juoko, džiaugsmo ir azarto.

Išvyką vainikavo smagus apsilankymas kavinėje.

Ši diena parodė, kokią vertę turi bendros patirtys: vyresnieji rūpinosi jaunesniaisiais, o pastarieji su malonumu sekė jų pavyzdžiu. Tokie išvykstamieji užsiėmimai ne tik praturtina ugdymo procesą, bet ir padeda geriau įsisavinti žinias, ugdo praktinius įgūdžius bei stiprina bendrystės jausmą.

„We Remember – Mes atsimename“

Su Antruoju pasauliniu karu Nemenčinės miestą sieja itin skaudūs išgyvenimai. Brutaliais 1941 metais nukentėjo daugybė vietos gyventojų. Šimtai lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonių buvo žiauriai nužudyti arba ištremti į Sibirą. Vis dėlto bene giliausią žaizdą paliko Holokaustas. Nuo seno Nemenčinėje ir jos apylinkėse gyvenusi gausi žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta nacių.

Ši tragedija negali būti užmiršta, todėl mūsų mokyklos bendruomenė aktyviai įsitraukė į atminimo iniciatyvas. G2 klasės mokiniai parengė pristatymus apie žydų bendruomenę Lietuvoje. Jų tikslas – priminti jaunesniems mokiniams, kiek daug žydai nuveikė Lietuvos kultūrai, mokslui ir visuomenės gyvenimui. 7 klasės mokiniai parengė piešinių parodą, skirtą Holokausto aukų atminimui. Paroda pavadinta „We Remember – Mes atsimename“ ir eksponuojama mūsų gimnazijoje. Norime, kad visi bendruomenės nariai prisimintų, kiek nekaltų žmonių paaukojo gyvybes tam, kad šiandien galėtume gyventi po giedru taikos dangumi.

Rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, G2 klasės mokiniai dalyvavo iškilmingame renginyje Nemenčinės centrinėje aikštėje. Jo metu buvo atidengtas atminimo ženklas sunaikintos sinagogos vietoje – liūdnas, bet prasmingas simbolis, primenantis čia gyvenusią ir tragiškai prarastą bendruomenę.

Už mokinių veiklas atsakingos istorijos mokytojos Alina Kirilova, Vida Borkovska ir Angelina Jackevičiūtė.

Straipsnį parengė istorijos mokytoja Angelina Jackevičiūtė

Nepamirštama kelionė Vladyslavo Reimonto pėdsakais

Rugsėjo 22–26 dienomis mūsų 5–8 klasių mokiniai dalyvavo projekte „Reimont – Lietuva – jaunimas“, kurį organizavo fondas „Laisvė ir demokratija“. Vadovaujami mokytojų Justynos Šumskos, Olgos Krasodomskos, Vitalijos Jackevičienės ir Vandos Voroneckos, jie leidosi į išskirtinę pažintinę kelionę, vedusią rašytojo Vladyslavo Reimonto gyvenimo ir kūrybos takais.

Kelionė prasidėjo Varšuvoje, kur su gidu atradome miesto istorijos ir kultūros lobynus. Vėliau aplankėme Kobiele Wielkie – vietą, kurioje Reimontas praleido dalį vaikystės. Ten stovi paminklas, primenantis rašytojo ryšį su šiuo kraštu. Kitas maršruto taškas – Čenstakavos Jasna Gora, šventovė, kurią lankė ir savo kūriniuose aprašė rašytojas.

Didelį įspūdį paliko apsilankymas Lodzėje – modernusis Orientariumas, pasivaikščiojimas po miestą, žydų kapinės bei paroda „Kino Polonia“. Taip pat nuvykome į Lipce Reimontovskie – kaimą, kuriame gimė garsusis romanas „Chłopi“ („Valstiečiai“). Čia aplankėme Sargo namelį, V. Reimonto regioninį muziejų ir Etnografinę sodybą.

Žinoma, netrūko ir pramogų – daug gerų emocijų patyrėme didžiausiame Europoje uždarame pramogų parke „Mandoria“.

Kelionę vainikavo susitikimas su partnerinės mokyklos mokiniais. Čia mūsų jaunimas dalyvavo integracinėse veiklose ir edukaciniuose žaidimuose, sustiprindami tarpusavio ryšius bei draugystes.

Ši išvyka buvo kupina atradimų: pažinome istoriją, prisilietėme prie literatūros, smagiai praleidome laiką ir parsivežėme daugybę gražių prisiminimų.

Kalbų spalvos – Europos kalbų diena mūsų gimnazijoje

Vėl pasigirdo šurmulys, suskambėjęs įvairiomis kalbomis, – rugsėjo 26-ąją gimnazijoje vyko tradicinė Europos kalbų diena.

Šią ypatingą dieną anglų kalbos pamokos virto kūrybinėmis dirbtuvėmis, diskusijomis ir žaidimais, kupinais atradimo džiaugsmo. Pradinių klasių mokiniai mokėsi pasisveikinti ir skaičiuoti įvairiomis kalbomis, Be to, mažieji išmoko parodyti bei suprasti keletą gestų lietuvių gestų kalba, taip pat sukūrė spalvingų darbų apie valstybes ir tautybes, įnešdami į minimą Europos kalbų dieną daug gyvybės ir spalvų.

5b klasės mokiniai įsitraukė į žaidimą „Jeopardy“ – linksmai varžėsi, atrado naujų dalykų apie kalbas ir įvairias pasaulio šalis, įrodydami, kad mokymasis taip pat gali būti žaidimas.

6b ir G1b klasių mokiniai pasitelkė kūrybiškumą ir entuziazmą – jie ruošė savo rankų darbo „nešiojamus kompiuterius“ apie Europos kalbas. Šie kūriniai papuošė mokyklos koridorius, o viduje buvo įdėta ne tik įdomių faktų ir netikėtų žodžių, bet ir informacijos apie mūsų žemyno kalbinę įvairovę.

6a ir 7a klasių mokiniai turėjo kūrybinį iššūkį – bandė atspėti populiarių pasakų pavadinimus net keturiomis kalbomis! Tai ne tik skatino kalbų mokymąsi, bet ir kėlė juoką bei sudarė draugišką konkurenciją. Vėliau mokiniai nupiešė pagrindinius pasakų veikėjus, suteikdami renginiui žaismingumo.

7 klasės mokiniai rengė valstybių pristatymą, pasakojo, dalijosi faktais ir įdomybėmis, kurios praturtino visų klasės draugų žinias.

8a, 8b bei G2b, G4 klasių mokiniai kūrybiškai palygino anglų kalbos frazeologizmus su vaizdingais posakiais kitomis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Jie ne tik ieškojo atitikmenų, bet ir iliustravo juos piešiniais, parodydami, kaip žodžiai ir posakiai gali atskleisti tautų kultūrą ir pasaulėžiūrą.

G3 klasės mokiniai kūrė ryškius ir originalius plakatus – juose atsispindėjo ne tik meninė išraiška, bet ir noras pasidalinti savo atradimais apie kalbas bei kultūras.

G2b, G4 klasių mokiniai surengė gyvus debatus: jie diskutavo, ar šiuolaikinių technologijų amžiuje vis dar būtina mokytis užsienio kalbų. Nepaisant argumentų apie technologijų teikiamą pagalbą, dauguma pritarė – kalbos turtina mūsų gyvenimą ir atveria duris į pasaulį.

Lenkų kalbos pamokose mokiniai turėjo puikią galimybę lavinti kūrybiškumą ir atskleisti savo meninius gebėjimus. Jie kūrė įvairias menines darbų formas – plakatus, sieninius laikraščius bei spalvingas dekoracijas. Europos kalbų dienos proga klasės virto mažomis kultūros erdvėmis – ant sienų atsirado įdomių faktų apie lenkų kalbą, informacijos apie Lenkiją, linksmų anekdotų bei naudingų kalbos patarimų. 8a klasės mokiniai norėjo, kad ši diena būtų ypatinga ir įsimintų ilgam, todėl paruošė fotobūdelę – vietą bendram linksmybių ir prisiminimų fiksavimui, kuri sulaukė didelio mokinių susidomėjimo.

Ypatingai Tarptautinę Europos kalbų dieną su 5a, 5b ir 7b klasių mokiniais paminėjo lietuvių kalbos mokytojos Kristina, Regina,  Jūratė ir Asta su mokiniais besilankydamos Lietuvių kalbos instituto muziejuje „Lituanistikos židinys”. Mokiniai dalyvavo netradicinėje lietuvių kalbos pamokoje „Lietuvių kalba – Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerė”, kurioje patrauklia ir šiuolaikiška forma per specialiuosius kalbos žaislus ir žaidimus susipažino su naujausiomis kalbotyros žiniomis, kėlė lietuvių kalbos komunikacinę ir pažinimo kompetencijas.

8a klasėje vyko prasmingas pokalbis „Kalboje tauta pasirodo, kas esanti, ko verta“ (J. Jablonskis), o G1a klasėje – diskusija „Tauta kalboje“, kurios metu mokiniai gilinosi į kalbos reikšmę tautos identitetui.

Per gimtosios (rusų) kalbos pamoką 7c klasės mokinė parengė pristatymą Europos kalbų dienai paminėti. Jos žodžiai ne tik atskleidė kalbų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, bet ir paskatino visus dar labiau vertinti kalbų įvairovę. Pristatymas padėjo mokiniams suprasti, kaip kalbų mokėjimas praturtina kultūrą ir palengvina kasdienę komunikaciją.

Tai buvo diena, pilna pramogų, mokymosi ir atradimų, įrodžiusių, kad kalbų įvairovė yra tikras Europos turtas!

Informaciją parengė anglų-lenkų-lietuvių-rusų kalbų mokytojos

 

Projektas Nordplus Junior „Alice in Digi-land“: jaunimo kelionė po skaitmeninį pasaulį

Šiandienos skaitmeninis pasaulis – neatsiejama paauglių gyvenimo dalis. Vis dėlto dažnas jaunas žmogus dar nežino, kaip saugiai elgtis internete ar atpažinti tykančius pavojus. Todėl Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos komanda kartu su partneriais iš Hiiumaa gimnazijos (Estija) ir Gausdal vidurinės mokyklos (Norvegija) leidosi į nuotykį – tarptautinį projektą „Alice in Digi-land“, kurio metu mokiniai mokėsi pažinti, valdyti ir kurti skaitmeninį pasaulį.

Per trejus tarptautinius susitikimus, kuriuose dalyvavo 30 mokinių ir 12 mokytojų, kiekviena šalis prisidėjo savo patirtimi. Lietuvos komanda gilinosi į saugaus interneto taisykles: kaip apsaugoti savo duomenis ir išvengti patyčių virtualioje erdvėje. Norvegijos partneriai padėjo išmokti kurti multimedijos turinį ir atpažinti netikras naujienas, o Estijos mokiniai tyrinėjo medijų šališkumą bei skaitmeninę tapatybę.

Projekto veiklos buvo kūrybingos ir smagios – mokiniai sukūrė 9 vaizdo įrašus ir animacijas, 3 dirbtinio intelekto dainas, 3 internetinius žaidimus, piešinius ir pristatymus projekto temomis. Visi darbai buvo siejami su projekto pasakos veikėjais – „Alice in Digi-land“. Geriausi kūriniai buvo pristatyti mokyklose, eTwinning platformoje bei skaitmeninėje projekto knygoje.

Projektas neapsiribojo vien klasėmis – mokiniai lankėsi muziejuose, bažnyčiose, TV studijose. Jie lygino, kaip žinios buvo perduodamos praeityje – per rankraščius, meną, keliaujančius piligrimus – ir kaip jos sklinda šiandien: per televiziją, internetą, socialinius tinklus. Vilniuje ir Taline dalyviai stebėjo TV studijų užkulisius, klausėsi paskaitos Vilniaus universitete apie dezinformaciją, o Estijos Hiiumaa saloje vietinis žurnalistas vedė dirbtuves. Norvegijoje jaunimas ne tik tyrinėjo „Happiness Index“, bet ir atliko savo apklausą. Jos rezultatai atskleidė, kad kuo mažiau laiko prie ekranų ir kuo daugiau bendravimo „gyvai“, tuo laimingesni jaučiasi jaunuoliai.

Kalbos taip pat tapo tiltu tarp kultūrų: mokiniai parengė kasdienių frazių sąrašą estų, norvegų ir lietuvių kalbomis, sukūrė vaizdo įrašą su skaitmeniniais terminais anglų ir projekto kalbomis. Jie taip pat sukūrė 9 vlogus bei pristatymus, kuriuose dalijosi savo patirtimi ir pristatė Lietuvos, Norvegijos bei Estijos kultūrą.

Šis projektas leido mokiniams pažinti skaitmeninį pasaulį ne nuobodžiai, o įtraukiančiai ir kūrybiškai. Savo atradimais jie pasidalijo ne tik mokyklose, bet ir su platesne visuomene – per „eTwinning“, „YouTube“, projekto svetainę bei įvairius renginius ir konferencijas.

Nordplus Junior mokytojų komanda mūsų gimnazijoje: mokytojos Sabina Gvozdovič, Jelena Tuminska, Jūratė Krylovičienė, Inesa Rusecka (projekto koordinatorė).

Inesa Rusecka
Projekto koordinatorė

Šis projektas finansuojamas remiant Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programai „Nordplus“. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Šiaurės ministrų taryba negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.